Žvaigždės vardas
Panašu, jog pati chrestomatiškiausia prekė iš šios grupės – prancūzų mados namų „Hermes“ natūralios odos rankinė „Birkin“.
Ji taip pavadinta pirmosios užsakovės – kino žvaigždės Jane Birkin, muzikanto ir aktoriaus Serge'o Gainsbourgo mūzos ir žmonos, garbei. Šis aksesuaras tapo mados namų, siuvančių ne tik rankines, bet ir kuriančių daug kitų statusą rodančių gaminių: nuo brangenybių ir nišinės parfumerijos iki baldų, indų ir balnų – vizitine kortele.
„Birkin“ rankinės – joms charakteringos formos, su trijų liežuvėlių antvožu – siuvamos kelių dydžių, todėl įtinka ir moterims, ir vyrams. Lakoniška forma daro rankines universaliomis, tinkančiomis kone visoms situacijoms, o gamintojas siūlo rinktis ne tik spalvą ir odą – nuo veršiuko iki krokodilo, bet ir furnitūrą. Tarkime, pirkėjas gali pageidauti auksinio, deimantais puošto užrakto.
Didžiulės galimybės gaminį pritaikyti kiekvienam pirkėjui individualiai ir kruopštumas užsakymą įgyvendinant – vieni svariausių argumentų aiškinant, kodėl net ir itin turtingi užsakovai turi ilgus mėnesius laukti eilėje, kol bus pagaminta 250 tūkst. JAV dolerių kainuojanti rankinė.
Suprantama, rankomis gaminamos rankinės užima ne vieną kelių meistrų – nuo sukirpėjo iki siuvėjo – valandą. Vis dėlto terminą, kiek reikia laukti iki bus pagaminta rankinė, lemia ne tiek gamybos procesas, kiek norinčiųjų įsigyti „Birkin“ skaičius.
Greitai ir tiksliai
Tokį pat susižavėjimą, kaip kad moterims rankinės, vyrams kelia brangūs automobiliai. Praktiškai kiekvienam potencialiam užsakovui akivaizdu: prabangaus „Rolls Royce“ limuzino, sportiško „Bentley“ ar „Aston Martin“ teks laukti. Šiuos automobilius surenka rankomis, be to, mašinos labai individualizuotos, o pagamintos – itin kruopščiai bandomos.
Vargu ar pavyks tiesiai iš salono išvažiuoti nauju „Lamborghini“ – nebent kas ryžtųsi pirkti mašiną iš vitrinos.
„Lamborghini“ surenka ant konvejerio (beje, taip pat rankomis – Sant'Agata Bolognese gamykloje tėra du robotai-manipuliatoriai, pakeliantys ir apverčiantys korpusą).
Nors „Aventador“ modelis surenkamas per 1,5 valandos, „Huracán“ – vos 40 minučių, ribotos gamybos apimtys ir kruopštus testavimas reiškia, kad savojo „Lamborghini“ teks laukti ne trumpiau metų.
Kolekcionieriams ir tiems, kurie vaikosi garsių prekės ženklų, kantrybės prireiks ir užsigeidus įsigyti laikrodį. Beje, ši taisyklė galioja ne tik kalbant apie gaminius pagal užsakymą, bet ir apie serijinės gamybos produktus.
2015 m. rudenį Šveicarijos laikrodžių gamykla „Vacheron Constantin“ paskelbė, jog gamina „sudėtingiausią laikrodį pasaulyje“. Tai kišeninis 57260 modelis su dvigubu ciferblatu ir 57 papildomomis funkcijomis, tarp kurių – keli kalendoriai (tarkime, žydiškas) ir dvigubas retrogradinis chronografas su tarpiniu laiku, išlietas baltojo aukso korpuse, sukurtame vienetiniu egzemplioriumi pagal nežinomu panorusio likti kolekcionieriaus užsakymą.
Šio laikrodžio jam teko laukti kelerius metus, nes kai kurios prietaiso funkcijos įgyvendintos pirmą kartą laikrodžių istorijoje.
Apskritai vienintelio egzemplioriaus laikrodį, gaminamą pagal kliento užsakymą, dirbtuvės kuria nuo pusmečio iki ketverių-penkerių metų.
O kompanija „Rolex“ sudarė eilę nors ne patiems sudėtingiausiems pasaulyje, tačiau vis tiek patenkančių tarp labiausiai trokštamų ir statusą rodančių serijinių laikrodžių — „Oyster Perpetual Cosmograph Daytona“. Juose įmontuotas COSC (Contrôle Officiel Suisse des Chronomètres – chronometrų bandymų institutas Šveicarijoje) sertifikuotas mechanizmas, o korpusas su bezeliu iš „Rolex“ užpatentuotos Cerachrom medžiagos.
Skirtingomis modifikacijomis šis modelis gaminamas nuo 1963 metų. Gamintojas savo tinklapyje jį vadina „sėkmingiausiu išskirtiniu pasiekimu tarp „Rolex“ chronografų“.
Laikrodžių paklausa tokia didelė, kad norintiems juos įsigyti tenka laukti ne vieną mėnesį.
„Cosmograph“ kainuoja apie 12,5 tūkst. JAV dolerių, o eilėje laukia žmonės, galintys už laikrodį sumokėti nepalyginamai daugiau, tačiau trokštantys ant rankos segėti būtent šį „Rolex“.
Vien audinio laukia pusmetį
Eilėje laukia ir tie, kurie nori įsigyti trokštamą rūbą ar avalynę – serijinis drabužių siuvimas neišdildė moterų užgaidos vilkėti išskirtinių suknelių, o vyrų – vilkėti asmeniškai jiems siūtais kostiumais.
Tad prekės ženklų „Brioni“, „Corneliani“, „Kiton“, „Isaia“ ateljė klientai jiems siūtų drabužių laukia 8-12 savaičių. Priklausomai nuo to, kiek sudėtingas užsakymas.
„Ypatingoms progoms skirta suknelė – tokia, kokia vilkima per didelius festivalius ar vestuves – siuvama pagal užsakymą, – pasakoja dizainerė Svetlana Tegin, prekės ženklo „Tegin“, kurio rūbais vilki ne viena įžymybė Rusijoje, įkūrėja. – Kartais vien audinio reikia laukti pusmetį. O kur dar pamatavimai ir visa kita“.
Eilės rikiuojasi ir prie avalynės – dažniausiai jos tįsta prie kostiuminių rankomis siuvamų „John Lobb“ batelių iš norimos odos spalvos ir faktūros. Negailima laiko laukiant ir kol siūdami „laivelius“ užsakymą įvykdys „Made to Order Décolleté“, priklausantys italų prekės ženklui „Prada“.
Ne vienerius metus teks laukti ir tikram melomanui, siekiančiam ne tik garso, bet ir stiliaus grynumo.
Vieno garsiausio pasaulyje rojalių gamintojo „Steinway & Sons“ klientas – verslininkas iš Kinijos – užsisakė instrumentą su apdaila – mozaika iš retos medienos apdaila. Kol bus įgyvendintas užsakymas, kinas laukė trejus metus. Vis dėlto, turint omenyje, kad kokybiški tinkamai prižiūrimi rojaliai tarnauja dešimtmečius, treji metai – ne taip ir daug.
