Žemės mokestis nemažės – tam nepritarė Seimas

Seimui nepavyko sumažinti

Jei Seimas būtų priėmęs naujas Žemės mokesčio įstatymo pataisas, visoje Lietuvoje būtų nustatytas vieningas žemės mokesčio tarifas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jei Seimas būtų priėmęs naujas Žemės mokesčio įstatymo pataisas, visoje Lietuvoje būtų nustatytas vieningas žemės mokesčio tarifas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eltos inf.

Jun 2, 2016, 4:03 PM, atnaujinta May 23, 2017, 6:54 AM

Ketvirtadienį Seimas nepriėmė Žemės mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis buvo siūloma perpus sumažinti maksimalų žemės mokesčio tarifą – nuo 4 procentų iki 2 procentų žemės mokestinės vertės.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintas žemės mokesčio tarifas: nuo 0,01 procento iki 4 procentų.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „darbietis“ Petras Čimbaras mano, kad Seimas, atmesdamas Žemės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis norėta sumažinti žemės mokesčio tarifą, padarė klaidą, neužkirto kelio nepagrįstam žemės apmokestinimui.

„Įstatymo projektu buvo siekta sumažinti maksimalų žemės mokesčio tarifą nuo 4 iki 2 proc. žemės mokestinės vertės. Tokiam siūlymui dar 2013 m. savo išvadoje pritarė ir Vyriausybė. Taigi maksimalus žemės mokesčio tarifas būtų sumažintas dvigubai. Esame pastebėję, kad, įsigaliojus naujai Žemės mokesčio įstatymo redakcijai, savivaldybės nustatė skirtingus mokesčio tarifus. Pavyzdžiui, nepagrįstai užkėlė žemės mokestį žemės ūkio paskirties žemei. Štai tokios paskirties žemei Kauno rajono savivaldybė 2013 metams nustatė 0,1-0,2 proc. tarifą, tuo tarpu Panevėžio – 2 proc., o Šilutės rajono – 2,5 proc. Normalu, kad ūkininkai dabar nuogąstauja ir ne tik jie, bet ir visi kiti žemės turėtojai, nes žemės mokestis šiuo metu skaičiuojamas ne nuo masinio vertinimo metu apskaičiuotos žemės kainos, o nuo realios rinkos vertės“, – teigia vienas iš šio įstatymo projekto iniciatorių P. Čimbaras.

Anot Seimo nario, nors priimant naująjį įstatymą didžiausią tarifą siekta taikyti tik apleistai žemei, kai kurios savivaldybės ignoravo šį faktą.

„Savivaldybių tarybų patvirtintų tarifų analizė rodo, kad naujasis žemės mokestis kartais nustatomas nesilaikant ne tik pagrįstumo ir protingumo principo, bet net kai kuriais atvejais prieštarauja sveikai logikai. Pavyzdžiui, sodo bendrijų nariai už žemę, esančią Kauno rajono savivaldybėje, 2013 m. mokėjo 0,02 proc. nuo žemės vertės, tuo tarpu Rietavo savivaldybėje už tokią pačią žemę – net 4 proc. Tai reiškia, kad sumokėjo net 200 kartų daugiau“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys P. Čimbaras.

Jei Seimas būtų priėmęs naujas Žemės mokesčio įstatymo pataisas, visoje Lietuvoje būtų nustatytas vieningas žemės mokesčio tarifas – nei per mažas, nei per didelis, tačiau dabar savivaldybės ir toliau galės piktnaudžiauti žmonių sąskaita, įsitikinęs Seimo narys P. Čimbaras.

Už tai, kad Žemės mokesčio įstatymo pataisos būtų priimtos, balsavo 44, prieš – 23, o susilaikė 25 Seimo nariai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.