1995 m. įsteigta bendrovė prekiauja priemonėmis, skirtomis efektyviai pristatyti informaciją apie įmones, gaminius ir paslaugas: pakabinimo sistemomis, informaciniais stendais, bukletų laikikliais. Trečią veiklos dešimtmetį skaičiuojantis „Baltasis kubas“ bendradarbiauja ne tik su Lietuvos, bet ir su Prancūzijos, Belgijos, Lenkijos, Danijos ir kitų šalių tiekėjais.
Atsargos virto pelenais
Įmonės veikloje lūžiu tapo praėjusių metų birželio 19-oji. Daugybė vilniečių turbūt dar pamena tos dienos pavakarę, kai iš E.Šimkūnaitės gatvės į dangų ėmė kilti milžiniški juodi dūmų stulpai. Netrukus paaiškėjo, kad liepsnoja trys angarai. Viename jų buvo sukrautas įmonei „Baltasis kubas“ priklausantis turtas.
„Sandėlyje laikėme ne tik prekes, bet ir brangią techniką, krautuvą. Sudegė viskas“, – skaudžią dieną prisiminė „Baltojo kubo“ direktorė Janina Milevska. Lazdynuose kilusio gaisro dūmai buvo matomi ir kituose sostinės rajonuose. Įsisiautėjusią liepsną ugniagesiams pavyko numalšinti tik po kelių valandų.
Kiek tiksliai finansinių nuostolių teko patirti įmonei, direktorė neatskleidė. „Be abejo, nuostoliai buvo labai dideli. Skaudžiausia, kad dar ir šiukšles iš gaisravietės teko išvežti mūsų sąskaita. Nors jau ir taip skaudžiai nukentėjome, už šiukšlių išvežimą nemažai turėjome mokėti patys, nors gaisras kilo ir ne dėl mūsų kaltės“, – pasakojo direktorė.
Atsistoti ant kojų buvo sunku
Verslo draudimui biudžeto tuo metu įmonė nebuvo skyrusi. Atsidūrus krizinėje situacijoje teko ne tik patiems padengti visus nuostolius, bet ir toliau vykdyti savo įsipareigojimus tiekėjams, pirkėjams ir sukandus dantis rūpintis verslo tęstinumu. Pasak direktorės, bendrovei pavyko laiku įgyvendinti visus įsipareigojimus ir netgi padidinti darbuotojų skaičių: šiandien jų įmonėje dirba daugiau žmonių nei nelaimės išvakarėse.
Tačiau už tai, kad nebankrutavo ir nepalaidojo verslo, bendrovės vadovai gali būti dėkingi tik sau ir savo ryžtui. „Galiu pasakyti, kad iš nieko jokios paramos, pagalbos, siūlymų atidėti mokėjimus nesulaukėme. Turėjome dirbti kaip dirbę“, – sunkumus bandant atsitiesti po nelaimės prisiminė J.Milevska.
Įmonė sugebėjo išlikti, tačiau tvirčiau atsistoti ant kojų pavyko tik po vienerių metų. Skaudi nelaimė be padarinių nepraėjo. Įmonė ėmėsi kitaip nei anksčiau planuoti savo veiklą, kad nereikėtų laikyti prekių sandėlyje. Vis dėlto draudimo nuo tokių rizikų bendrovė kol kas nėra įsigijusi.
„Galvojame apie tai, tačiau reikia pinigų, o mes dabar net savo „namų“ neturime. Kol kas stengiamės užsakyti tiek produkcijos, kiek jos reikia tuo metu – dideliais kiekiais nebesandėliuojame. Nebeturime tam ir vietos. Į sudegusio angaro pusę ir šiandien skaudu žiūrėti“, – teigė „Baltojo kubo“ vadovė.
Panašių atvejų, kai liepsnose prarandamas įmonių turtas, Lietuvoje būna nuolat. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, vien pernai smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse kiekvieną savaitę buvo fiksuojama po vieną gaisro atvejį. Draudimo bendrovės skaičiavimu, vidutinė dėl gaisro išmokama žala šio segmento įmonėms siekia bemaž 20 tūkst. eurų, o, pavyzdžiui, didžiausia pernai išmokėta žala dėl ugnies siekė ir 147 tūkst. eurų.