„Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius patikino, kad
padidinti lubas nuo dviejų iki trijų MMA įmanoma.
„Darbdavių suneštų lėšų užteks tiek padidinti – mūsų
skaičiavimai rodo, kad su 0,5 proc. įmokų tarifu įmanoma,“ –
sakė „Sodros“ vadovas. Anot jo, tokiu būdu kasmet į specialų
fondą bus surenkama po 50 mln. eurų.
M.Sinkevičius patvirtino, kad mažesnes išeitines išmokas
gautų tie darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas viršytų tris
MMA.
„Tų, kurie uždirba labai daug, gautų apribotą išmoką, bet
didžiąjai daliai – 70 proc. žmonių tai nepasijaus“, – teigė
jis.
„Sodros“ vadovas BNS taip pat sakė, kad 2017 metais
planuojama išmokėti beveik visas fonde sukauptas lėšas.
„Planuojame, kad tiek, kiek suneš, tiek ir išmokėsime
išeitinių pašalpų. Planuojame, kad atleidimų skaičius pagal šį
straipsnį (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės – BNS)
padidės, nes dabar darbdaviai apeidavo tai – žmonės išeidavo iš
darbo šalių susitarimu arba rašydavo pareiškimą išeiti savo
noru, o nuo kitų metų jiems neabeapsimokės to daryti“, – teigė
M.Sinkevičius.
Garantijų darbuotojams, darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio
darbo išmokų įstatymo projektą Seimui pateikė valdančiųjų
frakcijų vadovai „darbietis“ Kęstutis Daukšys, „tvarkietis“
Kęstutis Bartkevičius ir socialdemokratė Irena Šiaulienė.
Jie siūlo atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje
dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo mokėti vienos vidutinės
algos, 10-20 metų – dviejų, daugiau negu 20 metų – trijų
atlyginimų dydžio išmokas. Tačiau joms siūloma nustatyti lubas –
vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išmoka negalėtų
viršyti dviejų MMA (viena MMA nuo liepos – 380 eurų).
Tačiau BFK nutarė šias lubas kiek padidinti – vieno mėnesio
uždarbio išmoka negalėtų būti didesnė negu trys MMA: dirbusiems
5-10 metų, maksimali išmoka siektų tris MMA (1140 eurų), 10-20
metų – šešias MMA (2280 eurų), o ilgiau nei 20 metų – devynias
MMA (3420 eurų).
Seimas dėl išeitinių išmokų dydžių apsispręs
ketvirtadienį.
Išeitinės išmokos būtų mokamos iš fondo, į kurį įnašus
suneš darbdaviai: 2017 metais – po 0,5 proc. darbuotojų darbo
užmokesčio kas mėnesį. Kaip bus nuo 2018 metų, dar nėra aišku.
Tokia išmoka būtų mokama, jeigu per tris mėnesius po atleidimo
žmogus nepasirašytų naujos darbo sutarties, tuo pat metu jis
galėtų gauti ir bedarbio pašalpą. Ši tvarka negaliotų
atleistiesiems iš biudžetinių įstaigų bei Lietuvos banko. Jiems
tokia pata tvarka ir tokio pat dydžio išmokas mokėtų darbdavys.
Nauja tvarka negalios politikams, teisėjams ir valstybės
tarnautojams.
Išmokos nebūtų mokamos ir tuomet, kai darbdavys darbuotoją
atleis per tris dienas ir išmokės jam pusės metų jo vidutinės
algos išeitinę išmoką.