Tokios išmokos būtų apskaičiuojamos pagal vidutinį darbuotojo
atlygio dydį – Seimas atsisakė nustatyti tokių išmokų lubas,
kurios būtų siejamos su minimalia mėnesio alga (MMA) – tai siūlė
projekto autoriai.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Garantijų
darbuotojams, darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų
įstatymo projektui – už balsavo 92 Seimo nariai, prieš – vienas, o
susilaikė 8. Jo priėmimas numatytas kitą savaitę.
Socialdemokrato Algirdo Syso teigimu, toks fondas galėtų būti
tam tikras lakmuso popierėlis, kaip Lietuvoje žiūrima į darbo
jėgą:“Mes su darbo jėga turime problemų. Darbo jėgos trūksta,
darbo jėga palieka Lietuvą“.
Pasak jo, siūloma išeitinių išmokų ilgalaikiams darbuotojams
tvarka yra bloga.
„Ne per draudimą nuo nedarbo, kaip Vakaruose visi draudžiasi –
ir darbdavys, ir darbuotojas, ir niekas ten nežiūri, prieš kiek
reikia atleisti, o paprasčiausiai žino – atidirbo tam tikrą
laiką, draustas nuo nedarbo ir gauna išmoką. Sukonstruojame
lietuvišką naują dviratį, kažkokį pakrypusį“, – apie būsimą
fondą kalbėjo Seimo narys.
„Darbietis“ Mečislovas Zaščiurinskas piktinosi, kad fondas
kuriamas skubiai.
„Šis įstatymas neturi jokių lydimųjų įstatymų, o juk čia
keičiama esmė. Šiandien Ūkio ministerijai yra pavaldus Bankroto
departamentas, prie jo yra Garantinis fondas. Dabar Garantinį fondą
likviduojame, kuriame naują fondą ir dviejų fondų sumą atiduodame
administruoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sričiai, tai
yra „Sodrai“ (...) Kitas aspektas – nenumatomi lėšų
klausimai. Ten yra įrašytas modelis, kad lėšų užteks. Tuo
atveju, jeigu garantiniams fondams pritrūks lėšų, tai jis ims
lėšas iš to užmokesčio fondo ir atvirkščiai. O kas bus krizės
atveju, kai išvis pinigų nebus? Pinigų tam nėra numatyta“, –
priekaištavo parlamentaras.
Darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje
dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos
vidutinės algos išmoka, 10-20 metų – dviejų, daugiau negu 20 metų
– trijų atlyginimų išmokos.
Seimas pritarė socialdemokrato Algirdo Syso pataisai, kuria jis
pasiūlė nenustatyti lubų pagal MMA – buvo siūloma, kad vieno
mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išmoka negalėtų viršyti
trijų MMA (MMA nuo liepos – 380 eurų).
Biudžeto ir finansų komiteto narys Antanas Nesteckis įspėjo,
kad atsisakius taikyti išmokų lubas, kurių dydis būtų nustatytas,
atsižvelgiant į MMA, „reikės (darbdaviams – BNS) didinti įmokų
tarifą“.
Išeitines išmokas siūloma mokėti iš fondo, į kurį įnašus
suneš darbdaviai: 2017 metais – po 0,5 proc. darbuotojų darbo
užmokesčio kas mėnesį. Kaip bus nuo 2018 metų, dar nėra aišku.
Tokia išmoka būtų mokama, jeigu per tris mėnesius po atleidimo
žmogus nepasirašytų naujos darbo sutarties. Tuo pat metu jis
galėtų gauti ir bedarbio pašalpą.
Ši tvarka negalios atleistiesiems iš biudžetinių įstaigų bei
Lietuvos banko, politikams, teisėjams ir valstybės tarnautojams.
Išmokos nebūtų mokamos ir tuomet, kai darbdavys darbuotoją
atleis per tris dienas ir išmokės jam pusės metų jo vidutinės
algos išeitinę išmoką.