Iš M.Šalčiūtės tada juokėsi ir ekonomikos profesoriai, ir eiliniai nepraustaburniai internautai. Bet tegul jie atvažiuoja į Palangą ir pasižiūri, kiek dabar kainuoja čeburekas! Ogi kai kuriose vietose – net du eurus – tautinės valiutos laikais du litai buvo standartinė nacionalinio Lietuvos pajūrio patiekalo – čebureko – kaina. Už tokią kainą bandė čeburekus įsiūlyti po paplūdimį laigantys rėksniai, bet itin karštą šeštadienį norinčiųjų per tokią kaitrą sušlamšti taukais apvarvėjusį tešlos gabalą su mėsa buvo mažai.
Varguolių patiekalai irgi pabrango
Žinoma, alus nekainuoja 5–6 eurų už bokalą, kaip kainuodavo 5–6 litus. Bokalo alaus standartinė kaina ir J.Basanavičiaus gatvėje – 2–2,5 euro. Cepelinai, neoficialiai vadinami firminiu poilsiautojų varguolių patiekalu, – nuo 3,5 iki 4,5 euro.
Pigiausių, bet tikrai ne prasčiausių cepelinų už 3,5 Eur nemažą porciją galima rasti nuo seno žinomoje kavinėje-valgykloje prie senosios Palangos autobusų stoties. Prieš mėnesį porcija cepelinų čia kainavo 3 eurus. Prasidėjo vasaros sezonas, nieko nepadarysi.
Bent jau vilniečių neturėtų šokiruoti kainos Palangoje – net brangiausioje J.Basanavičiaus gatvėje jos ne didesnės nei sostinės Gedimino prospekte ar pagrindinėse Senamiesčio gatvėse (pavyzdžiui, Vilniaus Pilies gatvėje porcija cepelinų „Forto Dvare“ – 4,5 euro).
Bet kuriuo atveju už 10 eurų Palangoje gausite ir sriubos, ir antrąjį patiekalą. Bet, turint omenyje pajūrio klimato sužadintą apetitą, dienai už tiek tikrai nepasisotinsi.
Alaus ir šaltibarščių!
Vis dėlto penktadienį ir šeštadienį užklupus tropiniams karščiams, cepelinų ir karbonadų (6–7 eurai už porciją) mėgėjų nebuvo daug. Paklaustas, koks dažniausiai užsakomas patiekalas buvo karštojo savaitgalio dienomis, J.Basanavičiaus gatvėje įsikūrusios kavinės „Lietuvos rytas“ savininkas Audronius Macius juokaudamas atsakė: alus!
Ir, žinoma, šaltibarščiai. Taip pat J.Basanavičiaus gatvėje esančios armėniškais šašlykais garsėjančios kavinės „Sporto lizdas“ direktoriaus pavaduotoja Martyna sakė, jog labiausiai pageidaujami yra lengvi, gaivūs užkandžiai.
„Dėl karščių šiomis dienomis poilsiautojai ateina pietauti vėliau nei įprastai. Kavinė pilnėja apie 17 valandą, iki tol žmonės būna prie jūros. Nors kalbėta, kad bus labai didelis poilsiautojų antplūdis, taip neatsitiko. Visada yra laisvų vietų, padavėjai suspėja laiku aptarnauti. Dar tikrai ne pats sezono įkarštis“, – tikino Martyna.
Viryklės įkaitų dalia
Žinoma, į Palangą galima atsivežti ir savo maisto, prekybos centruose įsigytų produktų, mėsos, daržovių ir virti išsinuomotų butų, namelių virtuvėlėse. Kukliais pajamas gaunančios šeimos ir pagyvenę žmonės taip ir daro – vienas dažniausiai užduodamų klausimų nuomotojams būna: ar yra virtuvė ir indai?
Tačiau atvažiuoti į kurortą ir per karščius tektų stovėti prie karštos viryklės? Tai vyrų sadizmas ir moterų mazochizmas.
Girdžiu priekaištus: bet juk kavinės Palangoje lupa baisias kainas!
Ne visai taip. Pirmiausia reikia atsiminti, jog per pusantro mėnesio, geriausiu atveju per du (tiek trunka sezonas), kavinės, kaip ir nuomotojai, turi užsidirbti, kad išsilaikytų.
Antra, norint perprasti maitinimosi Palangoje paslaptis, reikia įsidėmėti: tai, kas brangu, nebūtinai skanu, o tai, kas atrodo brangu, nebūtinai yra iš tikrųjų brangu.
Ir geriausias maistas anaiptol nebūtinai patiekiamas J.Basanavičiaus gatvėje, nors pasirinkimas smaguriams čia iš tiesų didžiausias.
Per daug popso
Tik atvykęs į Palangą maždaug J.Basanavičiaus gatvės pradžioje, kavinėje „Monika“ užsisakiau vieno pigesnių patiekalų – Cezario salotų už 5,50 Eur.
Gavau savotišką šių salotų interpretaciją – šiek tiek vištienos gabaliukų ant salotų lapių.
Padavėja perspėjo: atsargiai, vištiena labai karšta! Bet pasirodė, kad ji ne karštesnė už frigidišką suomę viduržiemį.
Kitą dieną paklausiau dažnai poilsiaujančių Palangoje patarimo išbandyti gerokai nuo pajūrio standarto išmone besiskiriančių patiekalų Vytauto gatvėje, atokiau nuo pagrindinių srautų esančiame restoranėlyje „a-petit“.
Skamba prancūziškai. Ir tai ne apgaulė. Kainos, tiesa, iš pradžių pasirodė labai nemažos. Užsisakiau salotų su kalmarais ir skumbre, per 6 eurus porcija. Bet kai atnešė, supratau – tikrai nebrangu, nes gavau didžiulę lėkštę salotų su trimis nemažais gabalais žuvies ir keptų kalmarų žiedais, pagardintais egzotiško skonio padažu.
Tiek užtektų dviem asmenims jei ne sočiai užkirsti, tai bent kirminą numarinti.
Išskirtinio maisto yra ir J.Basanavičiaus gatvėje – galite gauti ėrienos šonkauliukų, bet teks pakloti 14 eurų.
O paėjus truputį į šalį nuo „basanavkės“ galima aptikti kukliai atrodančią ukrainietiškų patiekalų kavinę ir paskanauti tikrų sočių ukrainietiškų barščių už 4,5 euro.
Taigi, ne toks velnias baisus, kaip jį piešia, ne taip baisiai brangu Palangoje, kaip atrodo išėjus iš parduotuvės “Lidl“.
Tai, ką galima būtų prikišti kai kurioms Palangos kavinėms, – per pietus įkyriai bumbsintis popsas. Suprantama, vakare – čia labai daug publikos, kuriai gyvybiškai reikia tokios muzikos. Tačiau lietuviškos dažnutės, norint ramiai papietauti, apetito nekelia.
Palangoje dar pusė bėdos, bet štai Šventojoje vestuvių muzika kavinėse tiesiog varo iš proto. Bet – lietuviškas kurortas, nieko nepadarysi.
