Svaro kursas vis dar laikosi neregėtose žemumose – tokiose, kuriose jis nebuvo pastaruosius trisdešimt metų.
Referendumo naktį, iš ketvirtadienio į penktadienį, svaras euro atžvilgiu nuvertėjo per 6 proc., o vakar atotrūkis tarp JK valiutos ir euro padidėjo iki 9 proc.
Mūsų šalies produktų gamintojai, šiaip ne taip atsitiesę po 2014 metų rugpjūtį užvirtusio Rusijos embargo, šiuos finansų rinkos pokyčius stebi apimti didelio nerimo. Ne šiaip sau.
Svarbi prekybos partnerė
Jungtinė Karalystė (JK) – svarbi Lietuvos prekybos partnerė. Tad smukusi svaro vertė verslui gali būti labai skaudi.
Statistikos departamento šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, JK pagal eksportuojamų prekių vertę yra 8-oje vietoje.
Ši valstybė patraukli verslui, nes į ją gabenama daug lietuviškų produktų.
Nors šiemet per sausį–balandį daugiausia prekių buvo nugabenta į Rusiją – 907,4 mln. eurų vertės, dauguma jų tebuvo reeksportuojamos.
Šiame prekių sraute lietuviški gaminiai tesudarė 9 proc.
Į JK eksportuotų gaminių vertė buvo maždaug triskart mažesnė nei gabenamų į Rusiją – ji siekė 319,2 mln. eurų. Užtat lietuviški produktai sudarė kone 83 proc.
Antrojoje vietoje pagal eksportuotų iš Lietuvos prekių vertę yra Lenkija. Į ją per pirmąjį ketvirtį nugabenta 674,2 mln. eurų vertės gaminių. Ir šiame sraute lietuviški gaminiai sudarė 44 proc.
Daugiau lietuviškų gaminių nei JK pasiekia tik JAV (96,4 proc.) ir Norvegiją (91 proc.).
Vilkikuose – daržovės
„Kol kas – absoliuti nežinomybė, kaip viskas klostysis toliau.
Ir mums, ir verslo partneriams Jungtinėje Karalystėje ramybės neduoda ne tik nuvertėjęs svaras, bet ir klausimas, kokią prekybos sutartį parengs Didžioji Britanija su Europos Sąjunga“, – sakė kooperatyvo „Domena“ generalinis direktorius Donatas Montvila.
„Domena“ daržoves bei vaisius tiekia JK veikiančiam parduotuvių tinklui „Lituanica“. Kas savaitę iš Lietuvos į jį išrieda po vilkiką, pakrautą agurkų, pomidorų, burokėlių, bulvių, morkų ir kitokių daržovių.
„Tiekimas nesustojo. Ir šią savaitę išsiųsime vilkiką. Kol kas dirbame taip, kaip esame suplanavę, – muitai juk dar nesikeičia.
Tačiau labai neramu dėl svaro likimo. Jeigu jo vertė toliau liks žemumose, prekiauti su JK bus labai sunku“, – kalbėjo D.Montvila.
Savaitgalis buvo dosnesnis
Emigravusių lietuvių 2001 metais įkurtas tinklas „Lituanica“ šiuo metu vienija šešias parduotuves ir jose esančius restoranus bei dar keletą parduotuvių, veikiančių pagal franšizę.
Anot „Lituanica“ steigėjo bei vadovo Dariaus Stankevičiaus, po referendumo smukęs svaro kursas į parduotuves minios pirkėjų neatginė. Apyvarta savaitgalį padidėjo tik kai kuriose tinklo parduotuvėse.
„Ne, konservų atsargoms žmonės tikrai nepuolė pirkti – nesulėkė išmainyti svarų į prekes“, – šyptelėjo nuo 1995-ųjų JK dirbantis 41 metų D.Stankevičius.
Vis dėlto, pasak verslininko, po referendumo tepraėjo kelios dienos, todėl dar neįmanoma prognozuoti nei būsimo svaro bei euro santykio, nei prekybos pokyčių.
„Juk nežinia, ar nebus surengtas dar vienas referendumas“, – sakė pašnekovas.
Dauguma klientų – emigrantai
Visi verslininko D.Stankevičiaus draugai britai nepatenkinti tuo, kas įvyko.
„Kalbame tarpusavyje, kad žmonės nė nemąstė, kodėl balsuoja už išstojimą iš ES ir kokių pasekmių turės jų balsas.
O dabar tenka srėbti referendumo pasekmes, kurių viena yra aktuali visiems, – tai nuvertėjęs svaras“, – kalbėjo verslininkas.
„Lituanicos“ parduotuvėse gausu ne tik lietuviškų prekių. Jų yra tiekiama ir iš Lenkijos, ir iš Rumunijos.
„Mums buvo svarbu įsiterpti į britų visuomenę, kurioje – nemažai kitataučių. Tad turime ir produktų iš kitų valstybių.
Didžiausia lietuvių migracija vyko 2000–2001 metais. O šiuo metu ypač dar atvyksta rumunų.
Kiekvienas imigrantas yra galimas mūsų klientas.
Anksčiau lietuviai juk sudarė apie 95 proc. pirkėjų, šiuo metu jų yra maždaug 60 proc. Į parduotuves dažnai užsuka ir lenkų, ir rumunų“, – sakė D.Stankevičius.
Kiek ir kokių prekių į JK gabena lietuviai?
Šiemet per pirmus keturis mėnesius eksportuotų į JK iš Lietuvos prekių vertė siekė 319 mln. eurų, iš jų Lietuvoje pagamintų produktų dalis – 264 mln. eurų vertės.
2015-aisiais lietuviai į JK eksportavo 1,028 mlrd. eurų vertės, 2014-aisiais – 0,923 mlrd., 2013-aisiais – 1,216 mlrd., o 2012-aisiais – 1,445 mlrd. eurų vertės prekių.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį į JK iš Lietuvos daugiausia eksportuota baldų, čiužinių, šviestuvų, sumontuojamųjų statinių – 54 mln. eurų vertės.
Toliau prekių, kurių daugiausia išgabenama į JK, dešimtuke rikiuojasi mineralinis kuras, trąšos, mediena ir jos dirbiniai, plastikas ir jo dirbiniai, medicinos ir chirurgijos prietaisai. Jų vertė sukasi tarp 13,2 ir 26 mln. eurų.
Taip pat eksportuojama drabužių, gyvūnų pašarų, elektros mašinų ir įrenginių, gaminių iš javų bei miltinių konditerijos gaminių. Jų vertė per pirmąjį šių metų ketvirtį sukosi tarp 9,2 ir 10 mln. eurų.
Pieno ir jo produktų, kiaušinių, medaus, maisto produktų eksporto vertė siekė 2,7 mln. eurų.
Šaltinis: Statistikos departamentas
Mažai priežasčių nerimauti
Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
„Tarkime, kad JK pradeda pasitraukimo iš ES procesą. Pagal blogiausią, bet mažai tikėtiną scenarijų, derybos būtų nevaisingos ir destruktyvios – nepavyktų išsaugoti laisvosios prekybos, būtų suvaržytas laisvas kapitalo ir žmonių judėjimas, sumenktų politinė kooperacija.
Tiek JK, tiek ES būtų ekonomiškai silpnesnės ir labiau pažeidžiamos geopolitinių iššūkių. Lietuva prarastų bent dalį vienos pagrindinių eksporto rinkų, kuriai šiuo metu tenka apie 7 procentus prekių eksporto, tačiau ekonomikos nuosmukio greičiausiai išvengtų.
Šiame scenarijuje blogiausia ne eksporto rinkos praradimas ar sumenksiantis ES biudžetas ir tiesioginė finansinė parama Lietuvai. Blogiausia būtų, jei šis referendumas ir JK pasitraukimas būtų pirmoji kregždė, galinti paskatinti veikti populistines ir oportunistines jėgas kitose ES valstybėse.
Vis dėlto dramatiškiausio europinės integracijos ir kooperacijos pabaigos scenarijaus tikimybė šiandien išlieka mažesnė nei 10 procentų, todėl daug dėmesio jam skirti neverta.
Koks yra labiausiai tikėtinas scenarijus? JK pradės oficialias derybas dėl pasitraukimo iš ES, kurios truks mažiausiai dvejus metus. Vadinasi, bet kuriuo atveju JK liks ES nare dar kelerius metus – trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu nepatiriame jokio šoko, išskyrus neigiamus lūkesčius ir neapibrėžtumą, kuris gali trumpam šiek tiek prislopinti investicijų ir vartojimo augimą.
Mažai tikėtina, kad derybų procese nebūtų rasta abiem pusėms naudingo kompromiso, kaip išsaugoti laisvąją prekybą ir tik iš dalies suvaržytą gyventojų judėjimą tarp ES ir JK. Šioje iš pirmo žvilgsnio nemalonioje situacijoje galime įžvelgti netgi teigiamų padarinių. Britų politinė sistema sukrėsta, kol kas atrodo, kad nėra laimėjusiosios pusės – už išstojimą agitavę politikai pripažino, kad dalis jų pažadų buvo muilo burbulas, o tolesnio plano jie neturi. Tai gali būti signalas kitiems europiečiams šiek tiek atidžiau ir su didesniu skepticizmu vertinti rožinius rinkimų pažadus.
Dar svarbiau – Europos Sąjungos biurokratai, technokratai ir politikai turi progą susimąstyti, kas lėmė tokius referendumo rezultatus ir kaip reikėtų reformuotis siekiant didesnio europiečių pasitenkinimo ir pasitikėjimo ES. Visa tai reiškia, kad šiuo metu Lietuvos gyventojams ir įmonėms yra mažai priežasčių nerimauti.
Amerikiečių rašytoja Erma Bombeck yra pasakiusi, kad nerimas yra kaip supamoji kėdė – veiksmo yra, bet toli nenuvažiuosi. Jei vis dėlto norime iš tiesų susirūpinti ir nerimauti, neverta žiūrėti į britų referendumo rezultatus ir galimas jo pasekmes. „Brexit“ niekaip nepatenka į didžiausių Lietuvos problemų penketuką.“
Neaplenks Lietuvos ekonomikos
Tadas Povilauskas
SEB banko vyriausiasis analitikas
„Nors bent jau dvejus su trupučiu metų Jungtinė Karalystė liks ES ir prekybos bei žmonių judėjimo sąlygos nesikeis, tikėtis, kad abiejų pusių ekonomikai neigiamos įtakos neturės balsavimo padariniai, jei oficialiai bus įformintas Jungtinės Karalystės siekis trauktis iš ES, būtų naivu.
Ypač nežinomybės nemėgsta verslas – bendrovių investicijos Jungtinėje Karalystėje neabejotinai sulėtės, tad šios šalies ekonomika veikiausiai per ateinančius ketvirčius ne tik nustos augusi, bet ir smuks.
„Brexit“ padariniai neaplenks ir Lietuvos ekonomikos. Jau anksčiau teigėme, kad pirmuosius nuostolius dėl svaro sterlingų susilpnėjimo euro atžvilgiu pajus (o penktadienį jau iš tiesų pajuto) į Didžiąją Britaniją prekes ir paslaugas eksportuojančios mūsų šalies bendrovės ir daugiau negu 150 tūkst. emigrantų, gaunančių pajamas ir turinčių santaupų svarais sterlingų.
Jeigu lėtės ir ES ekonomikos augimas, neabejotinai grėsmė iškiltų ir daugumai Lietuvos eksportuojančių įmonių, tad padarinius pajustų jau dauguma šalies gyventojų. Nereikėtų pamiršti, kad Lietuva kasmet gauna penkis kartus daugiau lėšų, negu jų sumoka į ES biudžetą, todėl Jungtinės Karalystės pasitraukimas pakoreguotų ES biudžetą ir gali sukurti nežinią dėl antros 2014–2020 m. struktūrinės paramos finansavimo dalies.“
