„Įmonės veikia atviroje rinkoje, kurioje gausu informacijos apie jų veiklą. Įmonės turi bankų kreditines korteles, paskolas, lizingus, perka degalus, naudojasi telekomunikacijų, elektros tiekimo ir kitomis paslaugomis. Kaip vykdomi šie įsipareigojimai bei kaip atrodo įmonės finansinė atskaitomybė, verslo sąsajos, sektorius, kita informacija – tai padeda susidaryti gana aiškų įmonės būklės portretą“, – sako Rasa Maskeliūnienė, kredito biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.
Pasak „Creditinfo“ atstovės, iš 1280 bankrutuoti pradėjusių įmonių 80 proc. buvo aukštos rizikos likus 6 mėn. iki bankroto pradžios. 75 proc. įmonių bankroto atvejų įmonės buvo aukštos rizikos likus 12 mėn. iki bankroto pradžios.
Skaičiuojant absoliučiais skaičiais, daugiausia bankrutuoti pradėjo mažmeninės prekybos įmonės – 230. Statybos įmonių bankrotų – 173, apdirbamosios gamybos įmonių – 154, o didmeninės prekybos įmonių sąraše – 145-ios.
Tačiau lyginant bankrotų skaičių su veikiančių įmonių tame sektorių tendencijos skiriasi. Atliekant analizę pagal šią metodiką, pirmoje vietoje pagal bankrotus atsiduria statybos įmonės, kurių, palyginti su veikiančiomis įmonėmis, I pusm. bankrutavo 1,2 proc. Antroje vietoje, lyginant su veikiančių įmonių skaičiumi, atsiduria viešbučiai ir restoranai. Bankrutuoti pradėjusių santykis su veikiančiomis čia yra 1,03 proc. Trečioje vietoje pagal bankrotų koncentraciją yra energetikos ir komunalinių paslaugų sektorius, kuriame veiklą baigė 0,74 proc. įmonių.
