Civilinio kodekso pataisas rengusios Teisingumo ministerijos
kancleris Arūnas Kazlauskas sako, kad pagal Europos Sąjungos teisę
siūloma ir daugiau vartotojams naudingų pakeitimų.
„Iš esmės yra sprendžiami keturi dalykai. Pirmas – tai, kad
Civilinio kodekso pataisa išplečiama vartojimo sutarčių samprata.
Taip pat yra ribojama iš vartotojo reikalauti nepagrįsto atlyginimo
už mokėjimo priemonės naudojimą ar mokėjimą grynaisiais
pinigais. Trečia – yra ribojama galimybė iš vartotojų,
skambinančių verslininkams dėl sudarytų sutarčių, reikalauti
didesnių nei bazinė skambučių kaina. Ketvirta – yra sąlygos, kad
vartotojui (...) elektroniniu būdu būtų pateikta nuotolinės
sutarties atsisakymo galimybė“, – Vyriausybės posėdyje
pirmadienį aiškino kancleris.
Civiliniame kodekse siūloma įtvirtinti, kad „verslininkui
draudžiama reikalauti iš vartotojo atlyginimo už tam tikros
mokėjimo priemonės naudojimą ar mokėjimą grynaisiais pinigais,
viršijančio šias verslininko išlaidas“. Kodekso pataisas
galutinai priims Seimas.
Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus
patarėjas Audris Kutrevičius BNS sakė, kad iš esmės dėl pataisų
būtų apribotas nepagrįstas atsiskaitymo grynaisiais apmokestinimas,
nes ES nuostatos dėl atsiskaitymo kitais būdais apmokestinimo
ribojimų yra perkeltos į Mokėjimų įstatymą.
„Čia simbolinė naujovė, susijusi su atsiskaitymu grynaisiais
pinigais. Visi kiti dalykai buvo Mokėjimų įstatyme, bet jame nebuvo
nuostatų dėl grynųjų. Pažeidimų dėl per didelio atsiskaitymo
grynaisiais apmokestinimo Lietuvoje nėra užfiksuota, tačiau kadangi
tai ES teisė, turime ją perkelti“, – sakė ministerijos atstovas.
