Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 8,5 proc. iki 600,8 euro, pranešė Statistikos departamentas.
Realusis darbo užmokestis, anot statistikų, per ketvirtį padidėjo 1,8 proc., o per metus – 7,7 procento.
Kaip aiškino, SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas, realusis darbo užmokestis, skaičiuojamas įvertinant kainų pokyčius šalyje, šiais metais pranoko prieškrizinį lygį ir šiuo metu yra didžiausias šalies istorijoje.
„Vis dėlto pajamų nelygybė Lietuvoje nemažėja ir tik aštrina visuomenės susiskaldymą. Akis bado ir tai, kad vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje vis dar mažesnis negu Latvijoje. Tiesa, pastaraisiais ketvirčiais atsilikimas mažėja, o tam įtakos turi tai, kad Latvijoje per metus MMA padidėjo 2,8 proc., arba daug mažiau negu Lietuvoje, kur MMA pakilo 16,7 procento“, – kalbėjo T.Povilauskas.
Lėmė ir sezoniškumas
Per ketvirtį – antrąjį ketvirtį, palyginti su sausio-kovo mėnesiais – vidutinis paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 3,2 proc. ir 2,9 procento. Darbo užmokesčio padidėjimą antrąjį ketvirtį lėmė didesnis darbo dienų skaičius, sezoniškumas ir kitos priežastys, per metus – didesnės darbų apimtys ir didesnis darbo valandų skaičius, nuo sausio 1 dienos iki 350 eurų padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys.
Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 783,2 euro, privačiame sektoriuje – 766,1 euro, arba atitinkamai 2,7 proc. ir 3,5 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Vidutinis mėnesinis išmokėtas atlyginimas valstybės sektoriuje per ketvirtį padidėjo 2,4 proc. iki 608,8 euro, privačiame sektoriuje – 3,1 proc. iki 596,7 euro.
Per metus paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 5,9 proc. ir 9,4 proc., o išmokėtas – 6,3 proc. ir 9,7 procento.
Realusis darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje per ketvirtį išaugo atitinkamai 1,3 proc. ir 2 proc., per metus – 5,6 proc. ir 8,9 procento.
Vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo beveik visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse: nuo 10,9 proc. (elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo) iki 1,1 proc. (administracinės ir aptarnavimo). Trijose ekonominės veiklos rūšyse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo: informacijos ir ryšių – 0,6 proc., finansinės ir draudimo – 2,9, nekilnojamojo turto operacijų – 3,8 procento.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Lemia ir lytis
Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį 133,1 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys.
Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, antrąjį ketvirtį sudarė 84,1 proc., o išmokėtas (neto) – 85,4 proc. vyrų algos.
Statistikų duomenimis, antrąjį ketvirtį vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) buvo 706,4 euro, vyrų – 839,5 eurai, o išmokėtas – atitinkamai 554,3 euro bei 648,7 euro.
Vien valstybės sektoriuje vidutinis moterų paskaičiuotas atlyginimas balandžio-birželio mėnesiais siekė 726,5 euro, privačiame sektoriuje – 691 euras ir buvo atitinkamai 164,2 euro bei 132,6 euro mažesnis už vyrų darbo užmokestį.
Vidutinis išmokėtas moterų atlyginimas valstybės sektoriuje antrąjį ketvirtį siekė 568,6 euro, privačiame – 543,5 euro ir nuo vyrų darbo užmokesčio atsiliko atitinkamai 116,4 euro bei 94 eurais.
