Tai numatančias rekomendacijas pateikė Lietuvos bankas,
ištyręs šių rizikų valdymą keturiuose didžiausiuose šalies
komerciniuose bankuose ir dviejuose užsienio bankų filialuose.
„Atlikome grynųjų pinigų įnešimo per bankomatus šešiuose
bankuose analizę ir nustatėme tobulintinus dalykus. Bankai yra vieni
svarbiausių finansų rinkos dalyvių, per juos cirkuliuoja dideli
grynųjų pinigų srautai, taigi, siekiant užtikrinti pinigų plovimo
ir teroristų finansavimo prevenciją, didelis dėmesys turi būti
skiriamas bankuose vykdomų sandorių grynaisiais pinigais
stebėsenai“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko
Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Kotryna
Filipavičiūtė.
Pasak jos, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais pinigais mastas yra
didelis, jis gali būti susijęs su mokesčių vengimu ir
šešėlinės ekonomikos lygiu. Tai – viena iš rizikų,
identifikuotų ir 2014–2015 metais atlikto Lietuvos nacionalinio
pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu.
„Kad sumažintų tokias rizikas, finansų įstaigos ir kiti
subjektai turi įdiegti atitinkamas prevencines procedūras: tinkamai
pažinti klientus, jų vykdomą veiklą, užtikrinti sandorių
skaidrumo lygį, įskaitant informacijos apie disponuojamųjų lėšų
kilmę ir sandorių tikslą surinkimą“, – teigė Finansinių
nusikaltimų tyrimų tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos
atitikties skyriaus viršininkas Vilius Pečkaitis.
Pasak jo, būtina atidžiau vertinti piniginių lėšų, pervestų
už fiktyvias paslaugas, gryninimo iš įmonių sąskaitų atvejus,
taip pat piniginių lėšų įplaukas į viešųjų įstaigų
sąskaitas ir jų gryninimą iš viešųjų įstaigų sąskaitų,
galiausiai – užsienio įmonių į Lietuvą pervedamų lėšų
gryninimą, kai tai daroma norint nuslėpti dalį pelno mokesčio
užsienio valstybėse.
Lietuvos banko teigimu, vykdydamas finansų rinkos dalyvių
priežiūros funkcijas jis ir toliau skirs didelį dėmesį su
grynaisiais pinigais susijusios rizikos valdymui.