Tai numatančias rekomendacijas pateikė Lietuvos bankas, ištyręs šių rizikų valdymą keturiuose didžiausiuose šalies komerciniuose bankuose ir dviejuose užsienio bankų filialuose.
„Atlikome grynųjų pinigų įnešimo per bankomatus šešiuose bankuose analizę ir nustatėme tobulintinus dalykus. Bankai yra vieni svarbiausių finansų rinkos dalyvių, per juos cirkuliuoja dideli grynųjų pinigų srautai, taigi, siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, didelis dėmesys turi būti skiriamas bankuose vykdomų sandorių grynaisiais pinigais stebėsenai“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Kotryna Filipavičiūtė.
Pasak jos, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais pinigais mastas yra didelis, jis gali būti susijęs su mokesčių vengimu ir šešėlinės ekonomikos lygiu. Tai – viena iš rizikų, identifikuotų ir 2014–2015 metais atlikto Lietuvos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu.
„Kad sumažintų tokias rizikas, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi įdiegti atitinkamas prevencines procedūras: tinkamai pažinti klientus, jų vykdomą veiklą, užtikrinti sandorių skaidrumo lygį, įskaitant informacijos apie disponuojamųjų lėšų kilmę ir sandorių tikslą surinkimą“, – teigė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos atitikties skyriaus viršininkas Vilius Pečkaitis.
Pasak jo, būtina atidžiau vertinti piniginių lėšų, pervestų už fiktyvias paslaugas, gryninimo iš įmonių sąskaitų atvejus, taip pat piniginių lėšų įplaukas į viešųjų įstaigų sąskaitas ir jų gryninimą iš viešųjų įstaigų sąskaitų, galiausiai – užsienio įmonių į Lietuvą pervedamų lėšų gryninimą, kai tai daroma norint nuslėpti dalį pelno mokesčio užsienio valstybėse.
Lietuvos banko teigimu, vykdydamas finansų rinkos dalyvių priežiūros funkcijas jis ir toliau skirs didelį dėmesį su grynaisiais pinigais susijusios rizikos valdymui.
