Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų
ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot
ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas
socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.
Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
konsoliduotos pajamos (kartu su ES investicijomis ir kitomis
tarptautinės paramos lėšomis) 2017 metais sudarys 9,997 mlrd.
eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o
išlaidos – 10,580 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau.
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų
planu, turėtų didėti 5,3 proc. (429,769 mln. eurų) iki 8,476 mlrd.
eurų, tuo metu išlaidos augs 4,3 proc. (372,883 mln. eurų) iki 9,06
mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti
583,403 mln. eurų – 8,9 proc. (56,886 mln. eurų) mažiau nei
numatyta šiemet (540,289 mln. eurų).
„Yra du labai svarbūs prioritetai, kurių mes laikomės – tai
tarptautiniai mūsų įsipareigojimai NATO skirti krašto apsaugai ir
gynybai lėšų, artėjant prie 2 proc. – mūsų projekte papildomai
skiriame beveik 150 mln. eurų. Kita gana didelė išlaidų dalis
numatyta socialiniam modeliui – arti 250 mln. eurų“, –
pranešime spaudai sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Pasak jos, dar 144 mln. eurų kainuos neapmokestinamų pajamų
dydžio didinimas, daugiau lėšų kitąmet reikės įmokoms už
valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 41,4 mln. eurų, Kelių
priežiūros ir plėtros programai – 32,5 mln. eurų, pedagogų
darbo užmokesčio didinimui – 24 mln. eurų, kultūros ir meno
darbuotojų algų kėlimui – 7,1 mln. eurų, daugiabučių namų
atnaujinimui ir modernizavimui – 14,6 mln. eurų, investuotojų
pritraukimui į Lietuvą – 11,7 mln. eurų.
Numatoma, jog dėl įgyvendinamų struktūrinių reformų ir
didinamų mažiausiai uždirbančiųjų vaikus auginančių šalies
gyventojų neapmokestinamųjų pajamų, viešojo sektoriaus finansų
deficitas 2017 metais sudarys 0,8 proc. BVP, iš jo 0,6 proc. BVP
sudaro nuo 2017 metų įsigaliosiančio socialinio modelio, kurį
sudaro struktūrinių darbo rinkos ir socialinės srities reformų
teisės aktai, kaina. Viešųjų finansų deficitui įtakos turės ir
2017 metais didinamas neapmokestinamas pajamų dydis.
„Visos šios priemonės svariai prisideda prie ekonomikos augimo
galimybių didinimo ir socialinės nelygybės mažinimo, jomis taip
pat įgyvendinamos Europos Komisijos rekomendacijos dėl visapusiškos
pensijų reformos pertvarkos ir darbo rinkos reformos, sudarant
geresnes sąlygas įsidarbinti“, – tvirtino R.Budbergytė.
Pasak jos, atskaičius minėtų priemonių poveikį 2017 metų
biudžetui, viešojo sektoriaus finansai kitais metais galėtų būti
pertekliniai.
Valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos
lėšų 2017 metais turėtų didėti 7,6 proc. (445,255 mln. eurų)
iki 6,313 mlrd. eurų, tuo metu ES ir kitos tarptautinės paramos
lėšos išliks beveik nepakitusios ir sieks 2,101 mlrd. eurų.
Planuojamos biudžeto mokesčių pajamos kitąmet turėtų augti 8,7
proc. iki 5,885 mlrd. eurų.
Numatoma, kad 2017 metų pajamų iš mokesčių ir socialinio
draudimo įmokų santykis su BVP padidės 0,5 procentinio punkto ir
pasieks 30,5 proc. BVP. Prognozuojama, kad iš keturių pagrindinių
mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir
pelno), sudarančių apie 87 proc. valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų pajamų (be ES investicijų ir kitos
tarptautinės finansinės paramos lėšų), bus gauta apie 6,854 mlrd.
eurų, arba 9,2 proc. daugiau, nei planuojama gauti 2016 metais.
Didžiąją dalį pajamų kitąmet tradiciškai tikimasi gauti iš
pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – jos turėtų siekti 3,327 mlrd.
eurų, arba 9,1 proc. (276,983 mln. eurų) daugiau nei šiemet.
Kitąmet PVM pajamos turėtų sudaryti 42,1 proc. visų konsoliduotos
visumos biudžeto pajamų, jas prognozuojant buvo atsižvelgta į 2016
metų surinkimą, galutinio vartojimo išlaidų ir PVM mokestinės
bazės procentinio santykio dinamiką, galiojančias lengvatas. Dėl
geresnio PVM administravimo 2017 metais numatoma papildomai surinkti
3,6 proc. pajamų.
Iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) 2017 metais planuojama
gauti 1,556 mlrd. eurų (5,4 proc. daugiau pajamų nei numatoma gauti
2016 metais) arba 19,7 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto
pajamų. Šio mokesčio įplaukos prognozuojamos atsižvelgiant į
2016 metais numatomas gauti pajamas, įplaukų iš GPM santykio su
darbo užmokesčio fondu dinamiką bei į prognozuojamą metinį darbo
užmokesčio fondo augimą, kartu įvertinant NPD didinimo įtaką
pajamoms.
2017 metais biudžeto projekte pajamos iš akcizų sudaro 1,294
mlrd. eurų (10,4 proc. daugiau pajamų nei numatoma gauti 2016
metais) arba apie 16,4 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto
pajamų. Šio mokesčio prognozė sudaryta atsižvelgiant į atskirų
akcizais apmokestinamų prekių grupių numatomus pardavimus 2016 ir
2017 metais bei akcizų didinimą rūkalams ir alkoholiui nuo kitų
metų kovo.
Iš pelno mokesčio 2017 metais numatoma gauti 677,8 mln. eurų
(16,9 proc. daugiau nei numatyta 2016 metų plane), arba 8,6 proc.
visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų. Prognozuojant šio
mokesčio pajamas atsižvelgta į pajamų iš šio mokesčio
dinamiką, BVP augimą, numatomas įmonių avansinio pelno mokesčio
mokėjimo tendencijas.
Dėl mokesčių lengvatų 2017 metais konsoliduotos visumos
biudžetas negaus apie 1,021 mlrd. eurų pajamų – 533,1 mln. eurų
iš GPM, 192 mln. iš pelno mokesčio, 178,2 mln. eurų iš akcizų.
PVM pajamos dėl galiosiančių lengvatų bus 118 mln. eurų
mažesnės.
Daugiausiai valstybės biudžeto asignavimų (su ES investicijų
ir kitos tarptautinės finansinės paramos) numatoma skirti ekonomikos
sričiai (ją sudaro transportas, energetika ir žemės ūkis) –
2,312 mlrd. eurų. Iš jų 1,405 mlrd. eurų sudaro ES investicijų
lėšos.
Asignavimai švietimui sudarys apie 1,285 mlrd. eurų (88,3 mln.
eurų daugiau nei 2016 metų plane), socialinei apsaugai – 1,226
mlrd. eurų (125,3 mln. eurų daugiau). Gynybai numatoma skirti 793
mln. eurų (149,2 mln. eurų daugiau), viešajai tvarkai ir
visuomenės apsaugai – 710 mln. eurų (69 mln. eurų daugiau),
sveikatos apsaugai – 604,5 mln. eurų (24,2 mln. eurų daugiau),
poilsiui, kultūrai ir religijai – 274,8 mln. eurų (9 mln. eurų
daugiau), aplinkos apsaugai – 164,2 mln. eurų (56,7 mln. eurų
daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui – 113,8 mln. eurų (29,3
mln. mažiau).
Išlaidos bendrosioms valstybės paslaugoms bus 49,3 mln. eurų
mažesnės ir sudarys 1,576 mlrd. eurų. Iš jų daugiau nei
milijardą eurų sudaro valstybės skolos valdymo (558,5 mln. eurų),
įmokos į ES biudžetą (404,9 mln. eurų), Europos stabilumo
mechanizmą – (65,4 mln. eurų) ir 60,1 mln. eurų į Rezervinį
(stabilizavimo) fondą.
Vyriausybė 2017 metais numato skolintis apie 3,2 mlrd. eurų,
daugiausiai ankstesnei skolai grąžinti. Planuojama, kad 2017 metais
skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarys beveik 560 mln.
eurų, ir bus apie 43 mln. eurų mažesnės nei 2016 metais.
Biudžeto rodikliai parengti remiantis rugsėjo pradžioje
paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2017 metais
bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc., vidutinė metinė
infliacija sieks 2,2 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
(neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės
iki 7,2 procento.