„Jeigu nuo kitų metų ši lengvata nebūtų pratęsta,
kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį gautų tik tie
asmenys, kuriems jos iš tikrųjų priklausytų. Joms apskaičiuoti
taikytini jau galiojantys socialinių išmokų bei kompensacijų
mechanizmai“, – teigiama ministerijos pranešime.
Ministerija teigia, kad papildomoms kompensacijoms dėl didesnio
PVM prireiktų 2,5 mln. eurų iš savivaldybių biudžetų, o
gaunantieji kompensacijas už šildymą daugiau nemokėtų, nes
padidėtų kompensacijų dalis.
„Pavyzdžiui, vidutines pensijas gaunančių dviejų pensininkų
šeima, kuri šiuo metu turi teisę į kompensaciją, padidėjus
šilumos ir karšto vandens kainai dėl taikomo standartinio PVM
tarifo, mokės tiek pat, kiek iki tol, nes kompensacijos gaus beveik
60 proc. daugiau. Du nepilnamečius vaikus auginanti dviejų
suaugusių asmenų, dirbančių už minimalųjį atlyginimą, šeima
gautų apie 20 proc. didesnę kompensaciją“, – teigiama pranešime.
Prognozuojama, kad šildymo kompensacijų gavėjų skaičius
galėtų padidėti maždaug 13 tūkst. asmenų. Šiemet per vieną
šildymo mėnesį kompensacijas gavo vidutiniškai 130 tūkst.
asmenų.
Kompensacijas ir toliau mokėtų savivaldybės, jeigu joms
trūktų lėšų, jų turėtų ieškoti savo biudžetuose. Tačiau
ministerija nurodo, kad, pavyzdžiui, 2015 metais savivaldybės
nepanaudojo 55 proc. socialinėms pašalpoms ir kitoms panašioms
išmokoms mokėti skirtų lėšų – 125 mln. eurų. Prognozuojama, kad
šiemet liks nepanaudota 136 mln. eurų.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam
2017 metų biudžeto projektui, kuriame nėra numatyta PVM lengvata
centriniam šildymui. Tačiau valdantieji socialdemokratai
ketvirtadienį įregistravo minėtą lengvatą pratęsiančias
įstatymo pataisas.
Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 proc., o
standartinis tarifas – 21 procentą.