„Jeigu nuo kitų metų ši lengvata nebūtų pratęsta, kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį gautų tik tie asmenys, kuriems jos iš tikrųjų priklausytų. Joms apskaičiuoti taikytini jau galiojantys socialinių išmokų bei kompensacijų mechanizmai“, – teigiama ministerijos pranešime.
Ministerija teigia, kad papildomoms kompensacijoms dėl didesnio PVM prireiktų 2,5 mln. eurų iš savivaldybių biudžetų, o gaunantieji kompensacijas už šildymą daugiau nemokėtų, nes padidėtų kompensacijų dalis.
„Pavyzdžiui, vidutines pensijas gaunančių dviejų pensininkų šeima, kuri šiuo metu turi teisę į kompensaciją, padidėjus šilumos ir karšto vandens kainai dėl taikomo standartinio PVM tarifo, mokės tiek pat, kiek iki tol, nes kompensacijos gaus beveik 60 proc. daugiau. Du nepilnamečius vaikus auginanti dviejų suaugusių asmenų, dirbančių už minimalųjį atlyginimą, šeima gautų apie 20 proc. didesnę kompensaciją“, – teigiama pranešime.
Prognozuojama, kad šildymo kompensacijų gavėjų skaičius galėtų padidėti maždaug 13 tūkst. asmenų. Šiemet per vieną šildymo mėnesį kompensacijas gavo vidutiniškai 130 tūkst. asmenų.
Kompensacijas ir toliau mokėtų savivaldybės, jeigu joms trūktų lėšų, jų turėtų ieškoti savo biudžetuose. Tačiau ministerija nurodo, kad, pavyzdžiui, 2015 metais savivaldybės nepanaudojo 55 proc. socialinėms pašalpoms ir kitoms panašioms išmokoms mokėti skirtų lėšų – 125 mln. eurų. Prognozuojama, kad šiemet liks nepanaudota 136 mln. eurų.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam 2017 metų biudžeto projektui, kuriame nėra numatyta PVM lengvata centriniam šildymui. Tačiau valdantieji socialdemokratai ketvirtadienį įregistravo minėtą lengvatą pratęsiančias įstatymo pataisas.
Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 proc., o standartinis tarifas – 21 procentą.
