„Mes pritarėme, kad reikia didinti, ir ne tik tuos 50 tūkst.,
tai būtų labai mažytė suma, mes manome, kad reikia 2 mln. eurų
papildomai skirti VSD, kad jie atitiktų šių dienų reikalavimus. Du
milijonai tikrai ne ta suma, dėl kurios reikėtų laužyti ietis“,
– BNS trečiadienį sakė NSGK vadovas Artūras Paulauskas.
Komitetas trečiadienį aptarė VSD asignavimus kitiems metams.
Biudžeto projekte departamentui numatyta skirti 24,55 mln. eurų –
54 tūkst. eurų mažiau nei šiemet.
„Mes manome, kad žvalgybai nederėtų mažinti asignavimų, nes
grėsmės yra pakankamai realios: hibridinės, kibernetinės,
terorizmo, ir, kaip pristatė D.Jauniškis, ką tik grįžęs iš
tarptautinio susitikimo, praktiškai visiems biudžetai yra didinami,
todėl, mūsų nuomone, būtina stiprinti pajėgumus, visų pirma
techninius, intelektualius. Stiprinant gynybą, krašto apsaugą,
nestiprinti žvalgybos būtų labai neprotinga, nes tos grėsmės yra
šalia ir jos juntamos“, – komiteto sprendimą argumentavo
A.Paulauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad „tai yra suvokimo, politinio
apsisprendimo klausimas, ar mes duodami papildomai 150 mln. krašto
apsaugai ir mažindami žvalgybai nedarome lemtingos klaidos“.
„Sumenkindami žvalgybą mes galime nepanaudoti tų (gynybinių)
pajėgumų, kuriuos šiandien planuojame“, – pabrėžė komiteto
vadovas.
VSD vadovas Darius Jauniškis teigė, kad asignavimų mažinimas,
kai yra sprendimas gynybai lėšas didinti, atrodo „nelogiškas ir
keistas“.
„Iš esmės tas mažinimas, kai aplink visiems didinama, atrodo
nelogiškas ir keistas. Tas minusas yra nedidelis, bet minusas yra
minusas. Mes prašėme dar papildomai apie 1,8 mln. eurų, kad
galėtume vystyti technologijas ir priimti daugiau darbuotojų į VSD,
o siūlomi skaičiai apribotų, kad mes negalėtume priimti naujų
žmonių“, – BNS trečiadienį sakė D.Jauniškis.
„Kai aplink matai tendencijas stiprėjančios Rusijos, kai
aplink matai terorizmo grėsmę, kai tu matai visas kibernetines
grėsmes, nelabai logiškai atrodo, kai valstybė didina gynybos
išlaidas, bet mažina žvalgybą, nes tai neatsiejamas dalykas, be
žvalgybos gynyba neįmanoma, tai du neatsiejami paraleliniai dalykai,
todėl tas didinimas turėtų būti, todėl mes ir prašome daugiau
pinigų“, – pabrėžė VSD vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad kaimyninėse šalyse matyti
tendencija didinti žvalgybos finansavimą.
„Pateiksiu keletą faktų, pavyzdžiui, latviai didina 50 proc.
savo žvalgybą, Švedijoje didinamas žvalgybos biudžetas 20 proc.
kitiems metams, britai yra pareiškę, kad smarkiai didina žmonių
skaičių, Norvegijoje apie 18 proc. yra kilimas. Vėlgi tai yra
didinama atsižvelgiant į grėsmes, kurios kyla šiuo metu, ir
akcentuojamas rytinės mūsų kaimynės agresyvėjimas“, – sakė
D.Jauniškis.
Kitų metų biudžeto projekte VSD numatyta skirti 24,55 mln.
eurų, t. y. 54 tūkst. eurų mažiau, palyginti su 2016-aisiais. Taip
pat siūlomame biudžete keičiasi ir išlaidų struktūra –
palyginti su pernai, 205 tūkst. eurų didėja asignavimų dalis darbo
užmokesčiui, bet beveik 260 tūkst. eurų mažėja turtui įsigyti.
Tuo metu biudžeto projektą rengusios Finasų ministerijos
vadovė Rasa Budbergytė teigia, kad esminėms VSD funkcijoms
užtikrinti skiriama kaip tik daugiau asignavimų, o valdymo
išlaidos, anot jos, buvo mažinamos visoms institucijoms, įskaitant
krašto apsaugą.
„Mes jiems skiriame labai daug papildomų asignavimų, tad tie
54 tūkstančiai yra nedidelis lašas“, – BNS anksčiau yra
sakiusi R.Budbergytė.