Į krepšelio sudėtį įtrauktas platus spektras kasdienių mokėjimo paslaugų, o vartotojai galės laisvai rinktis, ar naudotis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšeliu.
„Krepšelis yra tai, ką bankas turi užtikrinti klientams. Visa kita yra banko ir kliento susitarimas. Mūsų krepšelis bus šalia kitų banko paslaugų. Skirtumas tas, kad jis privalomas“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Tokius pokyčius jis vadina perversmu bankų sektoriuje. „Įtaka bankams bus, bet tai nebus kažkas tokio labai nepakeliamo“, – sakė LB vadovas.
Komerciniai bankai jau reagavo
„Mūsų tikslas – kad būtiniausios mokėjimo paslaugos gyventojams būtų teikiamos už prieinamą kainą. Todėl kainos nustatymo metodika grindžiama siekiu, kad Lietuvos gyventojai, kurie naudosis pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu, mokėjimo paslaugoms išleistų santykinai ne daugiau nei kitų Baltijos ir Šiaurės šalių vartotojai.
Krepšelį pasirinkę klientai taip pat išvengs tokios ydingos praktikos, kai imamas mokestis už kiekvieną klientui pervestų lėšų įskaitymą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Nors pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio kainos ribojimas įsigalios po trijų mėnesių, jis jau paskatino mažinti mokėjimo įkainius rinkoje. Pastaraisiais mėnesiais bankai vienas po kito ėmė pristatinėti fiksuotos kainos mokėjimo planus, kuriuose minėta nepatraukli klientams praktika panaikinta.
Pasak V.Vasiliausko, bankų klientai turės kreiptis į banko skyrius, kad jiems būtų taikoma naujoji tvarka, arba tokį pageidavimą pateikti per elektroninę bankininkystę.
Bankams tai – perversmas „Be abejonės, tai paveiks bankų pajamas, bet jas, manau, veikia nuo 2011-ųjų apskritai besikeičianti padėtis mokėjimų rinkoje, kai ateina nauji žaidėjai, kai patiriamas spaudimas. Natūralu, kad mes siūlydami naujus modelius, naujus kainodaros principus, taip pat reaguojame į besikeičiančią situaciją.
Trumpuoju laikotarpiu, metai dveji, pajamas tai paveiks, bet ilguoju, manau, visi iš to tik išloš. Tikslas – didesnis prieinamumas. Mano galva, tai reiškia didesnį srautą elektroninių pinigų, elektroninių atsiskaitymų. Nuo to laimės visi, taip pat bankai“, – pristatydamas permainas kalbėjo V.Vasiliauskas.
Jis mano, kad būtiniausių paslaugų krepšelis nepaskatins bankų kelti kitų paslaugų kainų.
„Nemanau, kad bus baliono principas, kai vienoje vietoje suspaudi, kitoje išsipučia“, – sakė V.Vasiliauskas.
Įtrauktos pagrindinės paslaugos
Į Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių, yra tokios:
sąskaitos atidarymas;
el. bankininkystė, sąskaitos valdymo ir saugi prisijungimo prie jos priemonė (kodų kortelė su SMS žinutėmis, kodų generatorius ir pan.);
neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas;
neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas kredito įstaigos parinktu būdu;
mokėjimo kortelė ir mokėjimo operacijos kortele;
ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį, įskaitant įmokas, e. sąskaitų apmokėjimą, pervedimus įstaigos viduje ir į kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, tiesioginio debeto operacijas;
grynųjų pinigų išmokėjimas – ne mažiau kaip 550 Eur per mėnesį banko bankomatų tinkle ar kredito unijos parinktu būdu.
Pagal įstatymą nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems piniginę socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.), kredito įstaigos privalės pasiūlyti ne mažesnę nei 50 proc. lengvatą pagrindinės mokėjimo sąskaitos kainai, t. y. jiems krepšelis negalės kainuoti daugiau nei 0,75 Eur per mėnesį.
Lengvatiniu paslaugų krepšeliu galės naudotis, anot LB vadovo, apie 160 tūkst žmonių, kurie yra socialiai remiami, kurių pajamos neviršija tam tikro pajamų lygio.
„Kas pirma man ateina į galvą, tai turėtų būti senjorai“, – sakė V.Vasiliauskas.
Taip pat tikimasi, kad ateityje bankai sujungs bankomatus į bendrą tinklą, o pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu besinaudojantys vartotojai numatytą sumą galės išsigryninti be papildomų mokesčių bet kuriame bankomate Lietuvoje. Kadangi tam pasirengti reikia laiko, numatomas preliminarus vienų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį Lietuvos bankas stebės padėtį šioje srityje kartu grįžtant prie klausimo tolesnio svarstymo kitų metų birželį.
Nustatyta krepšelio kainos viršutinė riba galios iki 2017 m. pabaigos ir kasmet bus peržiūrima atsižvelgiant į vidutinį gyventojui tenkančių vartojimo išlaidų kitimą.
Sąlygas keis ir DNB
DNB kasdieninių paslaugų departamento vadovė Miglė Pletkuvienė sakė, kad Lietuvos bankui priėmus spendimą dėl bazinio paslaugų krepšelio kainos, kuri nustatyta 1,5 Eur, DNB bankas nelaukdamas vasario mėnesio, klientų naudai koreguoja ir savo kainodarą.
“Pristatydami savo naują, nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiančią kainodarą, kuri paremta paslaugų krepšelio principu, teigėme, kad atsižvelgsime į Lietuvos banko pasiūlytą bazinio paslaugų krepšelio kainą. Būtiniausių DNB paslaugų krepšelio (pavadinimu „Kasdienis“) sudėtį ir kainą – 1,8 Eur – atidžiai dėliojome, atsižvelgdami į klientų poreikius.
Šis krepšelis už Lietuvos banko siūlomą bazinį paslaugų krepšelį pranašesnis tuo, kad galioja neribotam skaičiui sąskaitų ir klientas gali daryti neribotą pervedimų skaičių. Tikslas – skatinti klientus naudotis elektronine erdve ir tokiu būdu auginti aktyvią interneto banko vartotojų grupę.
Bandymas perdaryti savo paslaugų krepšelį, atsižvelgiant į Lietuvos banko paskelbtą kainą, įneštų per daug sumaišties. Buvo priimtas sprendimas nekeisti krepšelio sudėties, bet pakoreguoti kainą, kuri už būtiniausių banko paslaugų krepšelį nuo lapkričio 1 d. bus 1,5 Eur“, – sakė M. Pletkuvienė
Veiksmų imsis ir SEB
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė teigė, kad SEB bankas taip pat planuoja permainas. „Savo klientams jau kurį laiką siūlome kelis paslaugų planus („Sumanu“, „Sumanu Plius“ ir kt.), kuriuos kiekvienas gali rinktis pagal savo poreikius. Stebime rinkoje vykstančius pokyčius, kitų bankų veiksmus ir jau planuojame naujus patrauklius pasiūlymus, kuriuos artimiausiu metu pateiksime savo klientams“, – sakė I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
