Skaudi viršvalandžių realybė Lietuvoje: dirbama ir daugiau, ir nemokamai

Daugiau nei pusė Lietuvos dirbančiųjų pluša ir po darbo, tačiau net kas antram už tai nieko nemokama. Apie tai liudija ir specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atliktas tyrimas.

Gausiausią viršvalandininkų būrį sudaro dirbantieji, įmonei papildomai atiduodantys vidutiniškai iki keturių valandų savo laiko per savaitę.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Gausiausią viršvalandininkų būrį sudaro dirbantieji, įmonei papildomai atiduodantys vidutiniškai iki keturių valandų savo laiko per savaitę.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-11-29 09:58, atnaujinta 2017-04-16 21:51

„Šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas leidžia darbuotojui dirbti ne daugiau kaip keturias valandas viršvalandžių per dvi dienas iš eilės.

Naujasis kodeksas, įsigaliosiantis nuo 2017 m., jei tik valdančioji dauguma neįvykdys ketinimų jį stabdyti, panaikins šį apribojimą. Ir per savaitę bus leista papildomai dirbti aštuonias valandas, o su darbuotojo sutikimu – visas dvylika. Metinis viršvalandžių limitas bus padidintas nuo 120 iki 180 valandų“, – aiškino cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.

Atliekant tyrimą buvo apklausti 1473 Lietuvoje veikiančių įmonių darbuotojai. Kai kurie jų naujajame įstatyme numatytus ilgesnius viršvalandžius dirba jau dabar.

Gausiausią viršvalandininkų būrį sudaro dirbantieji, įmonei papildomai atiduodantys vidutiniškai iki keturių valandų savo laiko per savaitę. Tokią viršvalandžių trukmę minėjo 13,9 proc. apklaustųjų.

4–8 valandas papildomai per savaitę deklaravo dirbantys 9,9 proc. dirbančiųjų, o daugiau kaip aštuonias valandas papildomai besidarbuojantys pranešė 8,3 proc. respondentų.

Dar 19,7 proc. teigė po darbo valandų dirbantys retai, todėl negalį įvardyti tikslesnio dirbamų viršvalandžių kiekio. Likę 12,4 proc. apklausos dalyvių pareiškė neturintys fiksuoto darbo grafiko, o 35,9 proc. – teigė viršvalandžių išvis nedirbantys.

Kaip parodė cvmarket.lt atlikta apklausa, po pagrindinio darbo laiko dažniau aria vyrai, taip pat trisdešimtmečiai ir vyresni dirbantieji.

„Darbuotojas, įmonei aukojantis savo laisvalaikio valandas ar netgi savaitgalius, natūraliai tikisi iš jos ir didesnio nei įprasta atlygio, – kalbėjo R.Tatarėlytė. – Juolab kad galiojantis Darbo kodeksas nurodo, kad viršvalandžių valanda turi būti apmokama mažiausiai pusantro karto brangiau nei įprastas darbo laikas.

Papildomai neatlyginama gali būti tik už tuos viršvalandžius, kuriuos darbuotojas dirba savo iniciatyva. Kaip rodo mūsų surinkti duomenys, tokių altruistų Lietuvoje išties nemažai.“

Tai, kad už dirbamus viršvalandžius nieko negauna, paminėjo net 53,2 proc. apklaustųjų.

11,3 proc. teigė, kad darbdavys jiems moka tokį pat atlygį kaip už pagrindinį darbo laiką.

Tik 2,3 proc. pranešė už papildomą darbą gaunantis nuo 10 iki 40 proc. didesnį atlygį. O kas penktas sakė gaunantis 50 proc. daugiau nei už įprastą darbo valandą – tiek, kiek priklauso pagal veikiantį Darbo kodeksą. Tiesa, dar 4,3 proc. pasigyrė, kad už viršvalandžius darbdavys juos pamalonina sumokėdamas dvigubai.

Įdomu, kad nors viršvalandžius dažniau dirba vyrai, kiek daugiau moterų guodėsi, jog už tokį darbą negauna jokio atlygio. Be to, kaip parodė tyrimas, įstatymais reglamentuotą 50 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.