Pasak jo, pernai pavasarį pradėta beprecedentė Eurosistemos skatinimo programa pasiteisino: išvengta ekonomikos nuosmukio ir ūkiui žalingos defliacijos spiralės.
„Šiandien euro zonos centrinių bankų vadovai siunčiame esminę žinią – ekonomikos skatinimas per plataus masto turto supirkimą tęsiamas, o žemas palūkanas išlaikysime visus 2017 metus, ir dar ilgiau“, – penktadienį išplatintame pranešime teigia Vitas Vasiliauskas.
Lietuvos banko valdybos pirmininko teigimu, dabartinę išplėstinę turto pirkimo programą buvo numatyta vykdyti bent iki kitų metų kovo, tačiau ji pratęsta dar devyniems mėnesiams iki 2017 metų gruodžio, per mėnesį perkamų vertybinių popierių sumą sumažinant nuo dabartinių 80 mlrd. eurų iki 60 mlrd. eurų.
Pasak V.Vasiliausko, didelio masto vertybinių popierių supirkimas ir smarkiai žemyn nuspaustos palūkanos lengvino skolos naštą bei skatino kreditavimą, kuris pridėjo jėgos ūkio augimui.
Tą pajuto tiek Lietuvos, tiek visos euro zonos gyventojai ir įmonės – pavyzdžiui, 2015-2016 metais naujų paskolų įmonėms palūkanų normų trijų mėnesių vidurkis euro zonoje sumažėjo 0,6 procentinio punkto, Lietuvoje – 0,4. V.Vasiliausko skaičiavimais, dėl sumažėjusių palūkanų Lietuvos bendrovės sutaupė 28 mln. eurų, o gyventojai – apie 11 mln. eurų.
Lietuvos bankas skatinamąją Eurosistemos pinigų politiką įgyvendina antrinėje rinkoje pirkdamas Lietuvos Vyriausybės ir Europos institucijų obligacijas.
Nuo 2015 metų spalio Lietuvos bankas vidaus rinkoje išleistas Vyriausybės obligacijas pradėjo pirkti vykdydamas aukcionus.
Iki šiol jų įvykdyta jau per šimtą ir nupirkta vertybinių popierių už 400 mln. eurų.
Iš viso pagal skatinimo programą Lietuvos bankas yra jau nupirkęs 6 milijardų eurų vertės vertybinių popierių, iš kurių apie ketvirtadalį (1,5 mlrd. eurų) sudarė būtent Lietuvos Vyriausybės vidaus ir užsienio rinkose išleisti skolos vertybiniai popieriai.
