Pasak jo, pernai pavasarį pradėta beprecedentė Eurosistemos
skatinimo programa pasiteisino: išvengta ekonomikos nuosmukio ir
ūkiui žalingos defliacijos spiralės.
„Šiandien euro zonos centrinių bankų vadovai siunčiame
esminę žinią – ekonomikos skatinimas per plataus masto turto
supirkimą tęsiamas, o žemas palūkanas išlaikysime visus 2017
metus, ir dar ilgiau“, – penktadienį išplatintame pranešime
teigia Vitas Vasiliauskas.
Lietuvos banko valdybos pirmininko teigimu, dabartinę
išplėstinę turto pirkimo programą buvo numatyta vykdyti bent iki
kitų metų kovo, tačiau ji pratęsta dar devyniems mėnesiams iki
2017 metų gruodžio, per mėnesį perkamų vertybinių popierių
sumą sumažinant nuo dabartinių 80 mlrd. eurų iki 60 mlrd. eurų.
Pasak V.Vasiliausko, didelio masto vertybinių popierių
supirkimas ir smarkiai žemyn nuspaustos palūkanos lengvino skolos
naštą bei skatino kreditavimą, kuris pridėjo jėgos ūkio augimui.
Tą pajuto tiek Lietuvos, tiek visos euro zonos gyventojai ir įmonės
– pavyzdžiui, 2015-2016 metais naujų paskolų įmonėms palūkanų
normų trijų mėnesių vidurkis euro zonoje sumažėjo 0,6
procentinio punkto, Lietuvoje – 0,4. V.Vasiliausko skaičiavimais,
dėl sumažėjusių palūkanų Lietuvos bendrovės sutaupė 28 mln.
eurų, o gyventojai – apie 11 mln. eurų.
Lietuvos bankas skatinamąją Eurosistemos pinigų politiką
įgyvendina antrinėje rinkoje pirkdamas Lietuvos Vyriausybės ir
Europos institucijų obligacijas.
Nuo 2015 metų spalio Lietuvos bankas vidaus rinkoje išleistas
Vyriausybės obligacijas pradėjo pirkti vykdydamas aukcionus.
Iki
šiol jų įvykdyta jau per šimtą ir nupirkta vertybinių popierių
už 400 mln. eurų.
Iš viso pagal skatinimo programą Lietuvos bankas
yra jau nupirkęs 6 milijardų eurų vertės vertybinių popierių,
iš kurių apie ketvirtadalį (1,5 mlrd. eurų) sudarė būtent
Lietuvos Vyriausybės vidaus ir užsienio rinkose išleisti skolos
vertybiniai popieriai.