Darbuotojams į banko sąskaitas pervedamas su darbdaviu suderėtas atlyginimas, bet tuo pat metu jiems nežinant „Sodrai“ deklaruojamos gerokai mažesnės algos, nuo kurių sumokami mažesni mokesčiai.
Toliau – dar įžūliau. Jei darbuotojas kuo nors neįtiko, darbdavys neapmokestintą atlyginimo dalį iš jo bando prisiteisti kaip esą per klaidą permokėtus pinigus.
Su tokiu Lietuvoje dar negirdėtu atlyginimų vokeliuose triuku susidūrė Olandijos piliečio 43 metų Pieterio Gelderblomo Palangoje įkurtos bendrovės „Heuverlingo chemijos grupė LT“ darbuotojai.
Ši įmonė užsiima statybinių profesijų specialistų įdarbinimu užsienio kompanijose.
Palangoje registruotai įmonei priklausantys žmonės siunčiami dirbti Olandijos, Vokietijos kompanijose, iš jų bendrovė gauna darbuotojui priklausančią algą ir sutartą atlygį už tarpininkavimą.
„Išmokėdama darbininkams užsienyje uždirbtą atlyginimą olando bendrovė valstybę apgaudinėja manipuliuodama alga ir neapmokestinamais komandiruotpinigiais, tačiau mokant atlyginimus įmonės biuro darbuotojams P.Gelderblomo įžūlumas peržengia visas ribas“, – teigė pusmetį šioje bendrovėje dirbusi 37 metų palangiškė Aurelija Pilipčiuk.
Daugiau nei metus įmonė bando prisiteisti esą be teisinio pagrindo jai pervestą 2033 eurų sumą, o darbdavio apgauta moteris siekia susigrąžinti taip ir nesumokėtą paskutinio mėnesio atlyginimą ir atostogpinigius.
Be to, A.Pilipčiuk prašo teismo panaikinti neteisėtą atleidimą už tariamas pravaikštas.
„Sodrai“ – mažesnės algos
Teisę studijuojanti ir laisvai angliškai kalbanti palangiškė personalo atrankų vadove olando įmonėje įsidarbino praėjusių metų sausio 20 dieną.
Su P.Gelderblomu buvo sutarta, kad atskaičius mokesčius moteriai bus mokama 650 eurų, o nuo balandžio – 750 eurų alga.
Tokia suma buvo įrašyta ir į darbo sutartį, kurioje vėliau buvo taisoma atlyginimo suma. Tačiau abiem atvejais pasirašytos darbo sutarties egzemplioriaus A.Pilipčiuk taip ir negavo.
Jai buvo sakoma, kad dar nesutvarkyti kažkokie formalumai, tad dokumentas bus išduotas vėliau.
„Taip nutiko ne tik man – savo darbo sutarčių negavo beveik visi darbuotojai. Tačiau vėliau mes jų ir nereikalavome – darbą turime, į banko sąskaitas pervedamas sutartas atlyginimas“, – pasakojo palangiškė.
Kad „Sodrai“ pateikiami gerokai mažesni darbuotojų atlyginimai, paaiškėjo tik po kelių mėnesių, kai, nesant apskaitininkės, naujai biuro darbuotojai P.Gelderblomas patikėjo prisijungti prie „Sodros“ duomenų bazės ir deklaruoti to mėnesio darbuotojų darbo užmokestį.
Tuomet ir paaiškėjo, kad vietoj 750 eurų A.Pilipčiuk oficialiai deklaruojamas 472 eurų ir 10 centų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių.
Vėliau Darbo ginčų komisijoje ji išvydo savo darbo sutartį su pakeistu pirmuoju lapu, kuriame buvo įrašyta mažesnė alga.
Perpus mažesni atlyginimai buvo deklaruojami ir kitiems biuro darbuotojams.
Tiesa papiktino darbuotojus
Tuo pat metu pradėjo strigti atsiskaitymai ir su užsienyje dirbančiais darbuotojais. Visiems pradėjus piktintis P.Gelderblomas atrėžė, kad jis yra įmonės savininkas ir atlyginimai bus mokami taip, kaip jis nori.
Kam tokia tvarka nepatinkanti, gali išeiti. Keletas biuro darbuotojų pareiškė norą tą pačią dieną rašyti prašymus atleisti iš darbo.
„Tai buvo 2015 metų birželio 25 dieną. P.Gelderblomas pats nepageidavo, kad mes dar atidirbtume dvi savaites, nes sakė, jog už šį laikotarpį nenori mokėti nei algų, nei mokesčių valstybei“, – pasakojo A.Pilipčiuk.
Ant prašymo atleisti moteris savo ranka užrašė, kad dar dviejų savaičių dirbti nereikia ir ji atleidžiama nuo šios dienos.
Negalėdamas iš karto atsiskaityti su išeinančiais darbuotojais olandas jiems leido iš biuro kaip užstatą pasiimti įmonės kompiuterius. Vėliau P.Gelderblomas šiuos daiktus atsiėmė padedamas policijos – teigė, kad jie buvo pasisavinti be jo leidimo.
Alga už tariamas pravaikštas
Vis dar laukdama atsiskaitymo už paskutinį darbo mėnesį palangiškė sulaukė netikėto supykusio darbdavio žingsnio. Olandas pareikalavo, kad A.Pilipčiuk sugrąžintų jai esą per klaidą permokėtus pinigus – 2033 eurus.
Būtent toks skirtumas susidarė tarp „Sodroje“ deklaruoto ir jai išmokėto darbo užmokesčio.
Tokių ieškinių sulaukė ir kiti prieš olando valią pasitraukę darbuotojai. Tačiau teismai juos atsisakė priimti, nes bendrovės vadovas prieš tai nebandė to spręsti Darbo ginčų komisijoje.
A.Pilipčiuk pateiktą ieškinį Kretingos teismas priėmė, nes moteris buvusiam darbdaviui pateikė priešieškinį – paprašė priteisti neišmokėto atlyginimo dalį ir pakeisti atleidimo pagrindą.
Pasirodo, moters pareiškimo iš tiesų nepasirašęs olandas nuo birželio 25 iki liepos 7 dienos jai fiksavo pravaikštas. Tačiau siekdamas įrodyti, kad ji tuo metu dar nebuvo atleista, užsimiršęs „Sodroje“ deklaravo už tas dienas jai neva sumokėtą atlyginimą.
Teisme liudytojų neprireikė
Šiemet balandžio pabaigoje bylą išnagrinėjęs Kretingos rajono apylinkės teismas olando ieškinį atmetė pareiškęs, kad didesnes sumas pervesdavusi bendrovė tai neįrodžiusi kaip buhalterinių klaidų.
Teismas atmetė ir moters prašymus nustatęs, kad įmonė neskolinga, nes ji gavusi didesnę pinigų sumą, negu yra jos oficialiai deklaruojama alga. Taip pat buvo atmestas A.Pilipčiuk prašymas pakeisti atleidimo pagrindą.
Teisėja Raimonda Kulberkienė nesigilino, kad tokiu pat būdu, oficialiai deklaruojant mažesnį darbo užmokestį, šioje įmonėje atlyginimai buvo mokami visiems biuro darbuotojams.
Apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nustatė daugybę teisėjos padarytų pažeidimų.
Apylinkės teismas taip ir nebandė nustatyti, kokia buvo tikroji moters alga, kokia buvo jai daromų bankinių pavedimų paskirtis.
Iš įmonės nebuvo išreikalauti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, taip ir liko neaišku, kodėl ji nebuvo atleista jau po pirmosios pravaikštos dienos, kodėl už pravaikštų laikotarpį jai buvo skaičiuojamas darbo užmokestis.
Panaikinęs apylinkės teismo sprendimą Apeliacinis teismas perdavė bylą nagrinėti iš naujo ir ištaisyti visus trūkumus.
Tačiau šią bylą nagrinėjęs kitas to paties apylinkės teismo teisėjas Valdas Alška, lyg neskaitęs aukštesniojo teismo išsakytų pastabų, priėmė tokį pat sprendimą – abiejų pusių ieškinius atmetė.
Neigia mokėjusi didesnes algas
Teismo posėdžiuose P.Gelderblomo vadovaujamos bendrovės atstovai neigė, kad A.Pilipčiuk ir kitiems darbuotojams buvo sutarti ir mokami didesni atlyginimai, nei oficialiai nurodomi darbo sutartyse.
Iš pradžių buvo tvirtinama, kad permokos susidarė dėl buhalterinės klaidos, kuri buvo pastebėta jau atleidus A.Pilipčiuk. Tačiau bendrovė teismui negalėjo pateikti darytas klaidas patvirtinančių dokumentų.
Paskutiniojo teismo posėdyje buvo aiškinama, kad didesnė suma moteriai buvo išmokama jai pačiai prašant dėl sunkios materialinės padėties.
Anot olando įmonės, nuo ginčo sumos jokie mokesčiai nebuvo mokami ir šie pinigai nebuvo deklaruojami, kaip mokėtinas darbo užmokestis. Todėl permokos neturi jokio teisinio pagrindo ir atsakovei išmokėti nepagrįstai.
Įmonės atstovai aiškino, kad atleidus darbuotoją jai negalėjo apie tai pranešti, nes ji nesirodė darbe.
˙
