Vis dėlto klausimas, kiek turėtų uždirbti vidurinės klasės atstovas, čia lieka amžinas ginčo objektas, nes, pasak specialistų, viskas priklauso nuo to, į kurias šalis lygiuojamės.
Gitanas Nausėda: „Didžioji visuomenės dalis – žemesnės klasės“
SEB banko prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda teigė manąs, kad daugelis gyventojų tiesiog pervertina savo pinigines galimybes ir nesupranta, kad paprasčiausias pragyvenimas iš gaunamo uždarbio žmonių nepadaro vidurinės klasės atstovais.
„Mūsų žmonės kartais klaidingai įsivaizduoja, kas yra ta vidurinė klasė. Prieš keletą metų buvo darytas tyrimas, kiek patys žmonės save priskiria vidurinei klasei. Paaiškėjo, kad dauguma tokiais save ir laiko. Tikriausiai žmonės įvertino tai, kad jie paprasčiausiai pragyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, jiems užtenka visko, kas yra būtina.
Mes gyvename kreivų veidrodžių karalystėje, nes dalis žmonių realiai skursta, kita dalis – tartum vaizduoja, kad gyvena gerai, bet iš tikrųjų gauna pajamas iš šešėlinės ekonomikos“, – klaidingą nuomonę apie vidurinę klasę neigė G.Nausėda.
Pasak jo, vidurinė klasė – tai žmonės, kuriems jokie ekonominiai svyravimai nėra baisūs.
„Tai žmonės, kurie turi tam tikrą finansinį rezervą, leidžiantį atlaikyti ekonominius sunkmečius ir pasirūpinti ir savo vaikų ateitimi. O gaunant 500 eurų šito tikrai neįmanoma padaryti. Manau, kad tai galima padaryti turint šiek tiek rimtesnių pajamų“, – sakė G.Nausėda.
Anot ekonomisto, vidurinė klasė didelį vaidmenį vaidina ir politikoje.
„Mano akimis žiūrint, vidurinė klasė labai svarbi ir politiškai. Iš jos gimsta sąmoningi rinkėjai, kurie žino, ko nori, žino, ko reikalauti iš valdžios, ir kurie nėra taip lengvai paperkami valdžios riestainiais ar gražiais pažadais padidinti minimalią algą. Tam tikra prasme tai yra ir politinio šalies stabilumo stuburas. Puoselėti vidurinę klasę tikrai yra būtina. Deja, Lietuvoje toks tikslas niekada ir nebuvo keliamas“, – tikino G.Nausėda.
Ekonomistas įsitikinęs – vidurinė klasė Lietuvoje turėtų uždirbti nuo 1000 iki 1500 eurų.
„Nelygu, kokie kriterijai taikomi, manau, kad jei skaičiuotume, kad vidurinė klasė uždirba nuo 1000 iki 1500 eurų, ir įvertinus tai, kad Lietuvoje, būkime biedni, bet teisingi, šešėlinės ekonomikos lygis yra daug didesnis nei kitų Europos Sąjungos valstybių, manyčiau, kad vidurinės klasės atstovų Lietuvoje galėtų būti apie 20 proc., bet tikslius skaičiavimus pateikti yra labai sudėtinga, nes skiriasi kriterijai, kas ta vidurinė klasė.
Didžiąją visuomenės dalį sudaro žemesnė klasė. Manau, kad idealu būtų, jei mūsų visuomenėje klasės pasiskirstytų taip: 60 proc. – vidurinė klasė, 30 proc. – žemesnė, arba prasčiau gyvenančių žmonių, klasė ir 10 proc. – jau savo finansais nebesirūpinantys žmonės, kurie gali sau leisti faktiškai viską“, – kalbėjo specialistas.
G.Nausėdos teigimu, pirmiausia Lietuva turėtų lygintis su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis bei Lenkija.
„Aš manau, kad pirmiausia turėtume lygintis su gretimomis valstybėmis, Baltijos šalimis, galbūt Lenkija. O tada jau reikėtų bandyti pasivyti ir pasiekti Vakarų Europos valstybes, tokias kaip Belgija, Italija. Po to, kai jau pasiektume jas, galėtumėme žiūrėti dar toliau“, – sakė ekonomistas.
Jekaterina Rojaka: „Turėtų uždirbti iki 3 tūkst. eurų“
„Vidurinė klasė – tai žmonės, kurie gauna maždaug ketvirtadaliu daugiau nei vidutinis darbo užmokestis. Lietuvoje vėlgi vidurinės klasės samprata yra šiek tiek kitokia, nes, „Sodros“ duomenimis, net ketvirtadalis gyventojų gauna minimalų atlyginimą.
Mes vietoj vidurinės klasės turime duobę, turime stambesnę mažesnes pajamas gaunančią klasę ir gerokai mažiau nei kitose valstybėse turime vidurinės klasės atstovų“, – aiškino DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Anot jos, jei Lietuvai pritaikytume europietiškus standartus, vidurinės klasės pajamos galėtų būti apie 1000 – 3000 eurų.
„Tačiau tokias pajamas gaunančių Lietuvoje yra labai nedaug, apie 20 proc. Aukštesnes pajamas gaunančių yra apie 10 proc., jie gauna apie 2500–5000 eurų. Bent jau apie tai galima spręsti pagal deklaruojamas pajamas. Žinoma, tai lietuviški standartai. Europoje, jei žmonės gauna 1000 eurų, tarkime, Italijoje, jie patys save vadina prarastąja karta – varguoliais, o mums tai kol kas yra siekiamybė“, – sakė J.Rojaka.
Ekonomistė teigė, kad Lietuvos tiek su Norvegija, tiek su kitomis šalimis lyginti tikrai negalime.
„Mes turime atsižvelgti į mūsų realijas. Jei save lyginsime su Norvegija, ten ir minimalų atlyginimą gaunantis gyventojas pagal mus gauna jau tiek, kaip vidurinė klasė Lietuvoje. Todėl lygintis su Norvegija dėl vidurinės klasės apibrėžimo tiesiog netikslinga“, – pabrėžė specialistė.
Anot jos, norėdami sužinoti, kuriai klasei priklausome, turime pasižiūrėti į tai, kiek ir kam pinigų išleidžiame.
„Turime atsižvelgti į išlaidų struktūrą, kiek iš savo pajamų galime įpirkti geresnį išsilavinimą, paslaugas bei tai, kas gyvenimą daro kokybiškesnį, o ne lygintis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), Jungtine Karalyste ar Norvegija. Jei pusė gyventojų išlaidų tenka maistui ir būtiniausioms išlaidoms, jų priskirti vidurinei klasei negalime, nes būtiniausioms išlaidoms vidurinė klasė turėtų skirti daugiausia trečdalį savo pajamų“, – aiškino J.Rojaka.
Pasak jos, situacija Lietuvoje yra gana liūdna, nes mes net neturime visapusiškos statistikos, kuri leistų sužinoti, kiek tiksliai vidurinės klasės atstovų turime.
Nerijus Mačiulis: „Kartais užtenka, kad žmogus pats taip jaustųsi“
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įvardijo ir keletą kriterijų, kurie padės nuspręsti, ar žmogus priklauso vidurinei klasei, ar ne.
„Vienas populiariausių kriterijų yra pajamos. Pavyzdžiui, JAV pagal plačiausią apibrėžimą vidurinei klasei gali būti priskiriami visi, išskyrus penktadalį skurdžiausiai gyvenančių ir penktadalį turtingiausių šalies gyventojų. Pagal tokį kriterijų Lietuvoje vidurinei klasei reikėtų priskirti visus, gaunančius nuo 400 iki 1000 eurų, – akivaizdžiai absurdiškas rezultatas“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, todėl vidurinė klasė dažniau apibrėžiama ne pagal tai, kiek žmogus gauna pajamų ar kiek turi turto, bet ką gali sau leisti.
„Dažniausiai teigiama, kad vidurinės klasės atstovai turi turėti ne tik galimybę įsigyti pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų, bet ir turėti nuosavą būstą, automobilį, galimybę keliauti užsienyje, skirti dalį pajamų įvairiausiam laisvalaikiui, suteikti norimą išsilavinimą vaikams ir turėti galimybę kaupti senatvei“, – pagrindinius kriterijus dėstė N.Mačiulis.
Tačiau pagal tokius kriterijus, pasak ekonomisto, Lietuvoje vidurinei klasei būtų galima priskirti maždaug 9 proc. dirbančių žmonių – tuos, kurie uždirba daugiau nei 1300 eurų per mėnesį.
„Reikia pripažinti, kad gyvenančiam Vilniuje ir turinčiam išlaikytinių vaikų tokia suma nėra labai didelė ir nebūtinai užtikrins finansinę laisvę. Kitaip sakant, akivaizdu, kad Lietuvoje vidurinė klasė yra labai maža – prie jos priskirtina mažiau nei dešimtadalis visų šalies gyventojų. O, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse apie pusę gyventojų gali drąsiai laikyti save vidurine klase – tai turėtų būti ir mūsų siekiamybė“, – teigė ekonomistas.
Deja, anot jo, nėra jokios sidabrinės kulkos, kuri staiga, per kelerius metus, pagimdytų didelę ir tvarią vidurinę klasę.
„Tam reikia daugybės komponentų ir ilgamečių pastangų – nuo prieinamo ir, svarbiausia, kokybiško švietimo iki palankios investicinės aplinkos, leidžiančios ir lengvai pradėti verslą, ir pritraukti užsienio investicijas, sukuriančias gerai apmokamas darbo vietas“, – sakė N.Mačiulis.
Tiesa, jo manymu, kartais visai nereikia uždirbti daugybės pinigų, kad žmogus galėtų jaustis vidurinės klasės atstovu.
„Kartais užtenka, kad žmogus pats taip jaustųsi. Tikrai ne kiekvienam reikia galimybės įsigyti nuosavą automobilį ar keliauti po pasaulį – daugeliui didesnis nuotykis yra gera knyga ar žygis po Lietuvos miškus“, – apie priklausymą vidurinei klasei sakė N.Mačiulis.
