Oficialiame pareiškime Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotos teigia, kad TVF vertinimas nėra grįstas naujais įrodymais, tuo tarpu Graikijos banko vadovas Yanis Stournaros mano, kad Fondas menkina finansinio sektoriaus vykdomą pažangą ir yra nepagrįstai pesimistiškas.
Derybos dėl 86 mlrd. eurų vertės antrojo Graikijos gelbėjimo plano vertinimo užstrigo dėl prognozių, tikslų Graikijos ekonomikai bei dėl skolos tvarumo. „Bloomberg“ pastebi, kad kreditorių sandorį reikėtų pasiekti iki euro zonos finansų ministrų susitikimo vasario 20 d., prieš kovo 15 d. rinkimus Nyderlanduose, kur baiminamasi euroskeptiškų jėgų pergalės.
TVF pirmadienį dar kartą patikino, kad Graikija nepasieks biudžeto pertekliaus tikslų, kuriuos šaliai numatė euro zona, o skola po 2030-ųjų gali tapti pavojinga.
„TVF nemato jokio kito problemos sprendimo – tik didesnį skolų nurašymą“, – teigia „Roubini Global Economics“ apžvalgininkas Gabrielis Steinas.
Tačiau ekspertas pažymi, kad problemą sunkina tai, jog, esant dabartiniam politiniam klimatui, Vokietija negali paleisti Graikijos, tačiau tuo pat metu siekia aktyvaus TVF dalyvavimo gelbėjimo programoje, o tai gali sustiprinti Fondo ir pačios Graikijos derybines pozicijas.
„Graikijos valstybės skola išlieka itin netvari, nepaisant dosnios oficialios paramos, kurią suteikia Europos partneriai“, – teigiama ataskaitoje.
Fondas rekomendavo Graikijai vykdyti reformas. TVF nuomone, Graikijai nebūtina toliau mažinti išlaidų, bet svarbu pagerinti fiskalinę discipliną ir mokesčių surinkimą.
„Net įgyvendinusi šias ambicingas politines priemones, Graikija negalės išspręsti savo skolų problemų. Graikijai, siekiant įveikti skolą, būtina esminė Europos partnerių parama siekiant susigrąžinti skolos tvarumą“, – teigiama ataskaitoje.
Kaip skelbiama ataskaitoje, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2016 metais ūgtelėjo 0,4 proc., o 2017 metais numatytas 2,7 proc. augimas. Nedarbas per šį laikotarpį turėtų nežymiai smuktelėti – nuo 23,2 iki 21,3 proc. Valstybės skola sieks 181 proc. BVP. Anksčiau TVF prognozavo, kad Graikijos skola iki 2060 metų išaugs iki 275 proc. BVP – tuomet kreditavimo poreikiai iki minėto laikotarpio išaugtų iki 62 proc. BVP. Jau 2024 metais šiems poreikiams tektų išleisti 15 proc. Graikijos BVP.
Pirmadienį vykusio posėdžio metu Fondo vadovų nuomonės dėl tolesnių Graikijos biudžeto tikslų išsiskyrė. Vis dėlto dauguma valdytojų sutinka, kad tolesnis skolos mažinimas būtinas ir kad norint to pasiekti būtina vykdyti reformas.
Euro zonos šalys reikalauja, kad Graikija pasiektų 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) pirminio biudžetinio pertekliaus. TVF nuomone, maksimalus galimas pertekliaus lygis, kurio pavyks pasiekti, sudaro apie 1,5 proc. BVP.
Dauguma Fondo valdytojų pirmadienį vykusio posėdžio metu teigė, kad tolesnis biudžeto mažinimas Graikijai nebūtinas. Visgi kai kurie valdytojai primygtinai tvirtino, kad šalis turi siekti 3,5 proc. BVP pertekliaus, pranešė TVF, nepatikslinęs, apie kurias šalis kalbama.
Graikija tikisi sulaukti teigiamo reformų vykdymo įvertinimo, nes kitaip Atėnai negalės gauti paskolų, būtinų skolai tvarkyti. Kelios Europos šalys reikalauja, kad TVF dalyvautų paramos programoje, pagal kurią lėšos kol kas gaunamos tik iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM). Savo ruožtu, TVF žada dalyvauti Graikijos kreditavimo programoje, tai yra teikti ne tik konsultacinę, bet ir kreditinę paramą, tik tuo atveju, jeigu Atėnai sutiks vykdyti kelias naujas reformas, numatytas pasibaigus reformų programai 2018 metais ir po 2019 metų.
Graikiją nuo 2009 metų krečia gili ekonominė krizė. Per šiuos metus valstybės skola išaugo daugiau nei tris kartus, o BVP sumažėjo 25 procentais. Siekdama tvarkyti valstybės skolą Graikija buvo priversta pasirašyti su tarptautiniais kreditoriais memorandumą dėl trečiosios paramos programos, kuriuo remiantis šalis privalo vykdyti struktūrines reformas mainais į paskolas.
