Oficialiame pareiškime Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotos teigia, kad TVF vertinimas nėra
grįstas naujais įrodymais, tuo tarpu Graikijos banko vadovas Yanis Stournaros mano, kad Fondas menkina finansinio
sektoriaus vykdomą pažangą ir yra nepagrįstai pesimistiškas.
Derybos dėl 86 mlrd. eurų vertės antrojo Graikijos gelbėjimo
plano vertinimo užstrigo dėl prognozių, tikslų Graikijos ekonomikai
bei dėl skolos tvarumo. „Bloomberg“ pastebi, kad kreditorių sandorį
reikėtų pasiekti iki euro zonos finansų ministrų susitikimo vasario
20 d., prieš kovo 15 d. rinkimus Nyderlanduose, kur baiminamasi
euroskeptiškų jėgų pergalės.
TVF pirmadienį dar kartą patikino, kad Graikija nepasieks
biudžeto pertekliaus tikslų, kuriuos šaliai numatė euro zona, o
skola po 2030-ųjų gali tapti pavojinga.
„TVF nemato jokio kito problemos sprendimo – tik didesnį skolų
nurašymą“, – teigia „Roubini Global Economics“ apžvalgininkas
Gabrielis Steinas.
Tačiau ekspertas pažymi, kad problemą sunkina tai, jog, esant
dabartiniam politiniam klimatui, Vokietija negali paleisti
Graikijos, tačiau tuo pat metu siekia aktyvaus TVF dalyvavimo
gelbėjimo programoje, o tai gali sustiprinti Fondo ir pačios
Graikijos derybines pozicijas.
„Graikijos valstybės skola išlieka itin netvari, nepaisant
dosnios oficialios paramos, kurią suteikia Europos partneriai“, –
teigiama ataskaitoje.
Fondas rekomendavo Graikijai vykdyti reformas. TVF nuomone,
Graikijai nebūtina toliau mažinti išlaidų, bet svarbu pagerinti
fiskalinę discipliną ir mokesčių surinkimą.
„Net įgyvendinusi šias ambicingas politines priemones, Graikija
negalės išspręsti savo skolų problemų. Graikijai, siekiant įveikti
skolą, būtina esminė Europos partnerių parama siekiant susigrąžinti
skolos tvarumą“, – teigiama ataskaitoje.
Kaip skelbiama ataskaitoje, šalies bendrasis vidaus produktas
(BVP) 2016 metais ūgtelėjo 0,4 proc., o 2017 metais numatytas 2,7
proc. augimas. Nedarbas per šį laikotarpį turėtų nežymiai
smuktelėti – nuo 23,2 iki 21,3 proc. Valstybės skola sieks 181
proc. BVP. Anksčiau TVF prognozavo, kad Graikijos skola iki 2060
metų išaugs iki 275 proc. BVP – tuomet kreditavimo poreikiai iki
minėto laikotarpio išaugtų iki 62 proc. BVP. Jau 2024 metais šiems
poreikiams tektų išleisti 15 proc. Graikijos BVP.
Pirmadienį vykusio posėdžio metu Fondo vadovų nuomonės dėl
tolesnių Graikijos biudžeto tikslų išsiskyrė. Vis dėlto dauguma
valdytojų sutinka, kad tolesnis skolos mažinimas būtinas ir kad
norint to pasiekti būtina vykdyti reformas.
Euro zonos šalys reikalauja, kad Graikija pasiektų 3,5 proc.
bendrojo vidaus produkto (BVP) pirminio biudžetinio pertekliaus.
TVF nuomone, maksimalus galimas pertekliaus lygis, kurio pavyks
pasiekti, sudaro apie 1,5 proc. BVP.
Dauguma Fondo valdytojų pirmadienį vykusio posėdžio metu teigė,
kad tolesnis biudžeto mažinimas Graikijai nebūtinas. Visgi kai
kurie valdytojai primygtinai tvirtino, kad šalis turi siekti 3,5
proc. BVP pertekliaus, pranešė TVF, nepatikslinęs, apie kurias
šalis kalbama.
Graikija tikisi sulaukti teigiamo reformų vykdymo įvertinimo,
nes kitaip Atėnai negalės gauti paskolų, būtinų skolai tvarkyti.
Kelios Europos šalys reikalauja, kad TVF dalyvautų paramos
programoje, pagal kurią lėšos kol kas gaunamos tik iš Europos
stabilumo mechanizmo (ESM). Savo ruožtu, TVF žada dalyvauti
Graikijos kreditavimo programoje, tai yra teikti ne tik
konsultacinę, bet ir kreditinę paramą, tik tuo atveju, jeigu Atėnai
sutiks vykdyti kelias naujas reformas, numatytas pasibaigus reformų
programai 2018 metais ir po 2019 metų.
Graikiją nuo 2009 metų krečia gili ekonominė krizė. Per šiuos
metus valstybės skola išaugo daugiau nei tris kartus, o BVP
sumažėjo 25 procentais. Siekdama tvarkyti valstybės skolą Graikija
buvo priversta pasirašyti su tarptautiniais kreditoriais
memorandumą dėl trečiosios paramos programos, kuriuo remiantis
šalis privalo vykdyti struktūrines reformas mainais į paskolas.