Jis siektų maždaug
240–250 eurų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos,
šį krepšelį būtų galima taikyti jau nuo kitų metų – su juo
susieti bent kai kurias išmokas.
„Per šį pusmetį turėtų paaiškėti (krepšelio likimas –
BNS). Mes norėtume visas arba bent jau didžiąją dalį išmokų,
net ir bazinę pensiją, susieti su šiuo dydžiu“, – trečiadienį
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pranešė R.Lazutka, o
vėliau BNS užsiminė apie svarstomą idėją su šiuo krepšeliu
susieti net ir minimalią algą (MMA), kuri dabar siekia 380 eurų.
Anot jo, minimalių poreikių krepšelis, kuris 2016 metų
kainomis siektų 238 eurus, sudarytas remiantis statistikos
informacija, kiek šalies gyventojai pinigų išleidžia namų ūkiui,
bei dietologų duomenimis, kiek kainuoja minimaliai reikalingas
maistas. Dėl kainų pokyčių krepšelis būtų indeksuojamas.
R.Lazutka sako, kad ateityje dalį (dėl konkretaus dydžio
galutinis sprendimas dar nepriimtas – BNS) tokio krepšelio sumos
turėtų sudaryti dabar skurstantiems mokama socialinė pašalpa, o
kitą dalį – įvairios gyventojo pajamos iš pašalpų, kompensacijų
už šildymą, vaikų nemokamą maitinimą, vaikų pinigai, gyventojų
pajamų mokesčio lengvata ir taip toliau.
„Jeigu pripažįstame, kad ekonomiškai pagrįstas tas
krepšelis, mes nebūtinai turime jį užtikrinti per socialinę
pašalpą – šeimos gauna vaiko pinigus, gyventojų pajamų mokesčio
lengvatą, tai visus tuos sudėję, galėtume garantuoti, kad daugumai
šeimų tas krepšelis yra užtikrinamas“, – komitete teigė
R.Lazutka
Pasak ministro patarėjo, socialinė pašalpa pakeistų dabar
nustatytas valstybės remiamas pajamas (102 eurai), nes šį dydį,
kaip ir buvusį minimalų gyvenimo lygio arba bazinės socialinės
išmokos (38 eurai) dydžius, ketinama panaikinti.
Tačiau prieš valstybės remiamų pajamų dydžio atsisakymą
norima jas dar padidinti 20 proc. – iki 122 eurų. Tam biudžeto
lėšų poreikis, pasak patarėjo, siektų 78 mln. eurų.
R.Lazutka prognozuoja, kad maždaug pusę minimalių poreikių
krepšelio ir turėtų siekti valstybės garantuota parama –
socialinė pašalpa.
Po posėdžio BNS R.Lazutka teigė, kad didinti socialinės
pašalpos dalį nebūtų protinga, nes „jis mažina norą dirbti“.
„Valstybė negali įsipareigoti visiems šalies gyventojams,
kurių pajamos minimalios ir balansuoja ant skurdo ribos, garantuoti
minimalių poreikių krepšelio finansavimo socialine pašalpa. Tada
tų remiamų būtų 40–50 proc. šalies gyventojų, būtų pusė
pensininkų, nes dabar vidutinė pensija yra 260 eurų, o kiek yra,
kur gauna mažesnes – 160–210 eurų pensijas. Taigi, pusę pensininkų
nusiųstume į savivaldybes prašyti socialinės paramos“, – teigė
ministro patarėjas.
Pasak R.Lazutkos, minimalių poreikių krepšeliu valstybė
oficialiai parodytų, kiek jos piliečių pragyvenimui reikia lėšų
ir kad jų poreikis pagrįstas.
R.Lazutka, be kita ko, pripažįsta, kad įvedus minimalių
poreikių krepšelį gali atsirasti žmonių, kurių pajamos vis tiek
bus mažesnės, nes be socialinės pašalpos daugiau lėšų iš kitų
valstybės ar savivaldybės skiriamų išmokų nesusirinks ir „į
krepšelį netilps“.
„Tada bent jau būtų akivaizdu, kad valstybė neduoda tiek,
kiek žmogui reikia pragyventi. Ir tada būtų galima pasakyti,
kodėl žmonės emigruoja. Nes čia negali pragyventi. Tai
akivaizdžiai parodytų. (...) Ir valdžiai būtų lengviau pasakyti:
mokėkim mokesčius, turtingi žmonės, nes mes neduodame tiems tiek,
kiek jiems priklauso“, – BNS teigė R.Lazutka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2016 metais
vidutiniškai per mėnesį dėl socialinės pašalpos kreipėsi 88
tūkst. gyventojų, o 2015 metais – 110 tūkst. žmonių. Jiems
buvo išmokėta atitinkamai 60,7 mln. eurų ir 77 mln. eurų –
maždaug 57–58 eurų dydžio pašalpa kas mėnesį.