Jis siektų maždaug 240–250 eurų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, šį krepšelį būtų galima taikyti jau nuo kitų metų – su juo susieti bent kai kurias išmokas.
„Per šį pusmetį turėtų paaiškėti (krepšelio likimas – BNS). Mes norėtume visas arba bent jau didžiąją dalį išmokų, net ir bazinę pensiją, susieti su šiuo dydžiu“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pranešė R.Lazutka, o vėliau BNS užsiminė apie svarstomą idėją su šiuo krepšeliu susieti net ir minimalią algą (MMA), kuri dabar siekia 380 eurų.
Anot jo, minimalių poreikių krepšelis, kuris 2016 metų kainomis siektų 238 eurus, sudarytas remiantis statistikos informacija, kiek šalies gyventojai pinigų išleidžia namų ūkiui, bei dietologų duomenimis, kiek kainuoja minimaliai reikalingas maistas. Dėl kainų pokyčių krepšelis būtų indeksuojamas.
R.Lazutka sako, kad ateityje dalį (dėl konkretaus dydžio galutinis sprendimas dar nepriimtas – BNS) tokio krepšelio sumos turėtų sudaryti dabar skurstantiems mokama socialinė pašalpa, o kitą dalį – įvairios gyventojo pajamos iš pašalpų, kompensacijų už šildymą, vaikų nemokamą maitinimą, vaikų pinigai, gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir taip toliau.
„Jeigu pripažįstame, kad ekonomiškai pagrįstas tas krepšelis, mes nebūtinai turime jį užtikrinti per socialinę pašalpą – šeimos gauna vaiko pinigus, gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, tai visus tuos sudėję, galėtume garantuoti, kad daugumai šeimų tas krepšelis yra užtikrinamas“, – komitete teigė R.Lazutka
Pasak ministro patarėjo, socialinė pašalpa pakeistų dabar nustatytas valstybės remiamas pajamas (102 eurai), nes šį dydį, kaip ir buvusį minimalų gyvenimo lygio arba bazinės socialinės išmokos (38 eurai) dydžius, ketinama panaikinti.
Tačiau prieš valstybės remiamų pajamų dydžio atsisakymą norima jas dar padidinti 20 proc. – iki 122 eurų. Tam biudžeto lėšų poreikis, pasak patarėjo, siektų 78 mln. eurų.
R.Lazutka prognozuoja, kad maždaug pusę minimalių poreikių krepšelio ir turėtų siekti valstybės garantuota parama – socialinė pašalpa.
Po posėdžio BNS R.Lazutka teigė, kad didinti socialinės pašalpos dalį nebūtų protinga, nes „jis mažina norą dirbti“.
„Valstybė negali įsipareigoti visiems šalies gyventojams, kurių pajamos minimalios ir balansuoja ant skurdo ribos, garantuoti minimalių poreikių krepšelio finansavimo socialine pašalpa. Tada tų remiamų būtų 40–50 proc. šalies gyventojų, būtų pusė pensininkų, nes dabar vidutinė pensija yra 260 eurų, o kiek yra, kur gauna mažesnes – 160–210 eurų pensijas. Taigi, pusę pensininkų nusiųstume į savivaldybes prašyti socialinės paramos“, – teigė ministro patarėjas.
Pasak R.Lazutkos, minimalių poreikių krepšeliu valstybė oficialiai parodytų, kiek jos piliečių pragyvenimui reikia lėšų ir kad jų poreikis pagrįstas.
R.Lazutka, be kita ko, pripažįsta, kad įvedus minimalių poreikių krepšelį gali atsirasti žmonių, kurių pajamos vis tiek bus mažesnės, nes be socialinės pašalpos daugiau lėšų iš kitų valstybės ar savivaldybės skiriamų išmokų nesusirinks ir „į krepšelį netilps“.
„Tada bent jau būtų akivaizdu, kad valstybė neduoda tiek, kiek žmogui reikia pragyventi. Ir tada būtų galima pasakyti, kodėl žmonės emigruoja. Nes čia negali pragyventi. Tai akivaizdžiai parodytų. (...) Ir valdžiai būtų lengviau pasakyti: mokėkim mokesčius, turtingi žmonės, nes mes neduodame tiems tiek, kiek jiems priklauso“, – BNS teigė R.Lazutka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2016 metais vidutiniškai per mėnesį dėl socialinės pašalpos kreipėsi 88 tūkst. gyventojų, o 2015 metais – 110 tūkst. žmonių. Jiems buvo išmokėta atitinkamai 60,7 mln. eurų ir 77 mln. eurų – maždaug 57–58 eurų dydžio pašalpa kas mėnesį.
