Premjero Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetas atsisako ketinimų darbuotojo pusėje konsoliduoti su darbo pajamomis susijusius mokesčius, įskaitant šiuo metu darbdavių mokamas „Sodros“ įmokas.
Bet pokyčių numatoma nemažai. Manoma, jog mokesčių pataisos bus svarstomos Seimo rudens sesijoje ir priimamos su 2018-ųjų biudžetu, kad įsigaliotų nuo kitų metų pradžios.
Tarifai. Siūloma, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo metinio pelno, o ne veiklos rūšies. Pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Didėjant pelnui didėtų ir mokestis – pelnui pasiekus 30 tūkst. eurų mokestis būtų 15 proc.
Anot Finansų ministerijos, tai leistų išvengti nuolat kylančių ginčų, kurias laisvąsias profesijas reikėtų apmokestinti 5 proc., o kurias – 15 proc. GPM. Skaičiuojama, kad dėl šio pakeitimo apie 30 proc. individualia veikla užsiimančių gyventojų GPM sumažės, apie 64 proc. – nesikeis, o padidės tiktai maždaug 6 proc.
Lengvatos. Žemės ūkio apmokestinimą ketinama suvienodinti su kitais sektoriais, todėl būtų atsisakyta dabartinių išskirtinių pelno ir GPM tarifų. Dabar žemės ūkio įmonių pelnas apmokestinamas 5 proc., žemdirbių pajamos neapmokestinamos, jei jie nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai (kai pajamos per 12 mėnesių neviršija 45 tūkst. eurų).
Vyriausybė taip pat ketina siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams – akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino brangtų maždaug 4 centais. Latvijoje šių degalų akcizo dydis yra 50 eurų, Estijoje – 121 euras už 1 tūkst. litrų.
Akcizą įprastam dyzelinui ketinama didinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų – tai litro kainą padidintų maždaug 2 centais. Tarifas susilygintų su Lenkijoje taikomu tarifu, bet būtų mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje.
Vyriausybė siūlo atsisakyti lengvatinio 9 proc. PVM. Ketinama naikinti socialinėms įmonėms taikomą nulinį pelno tarifą, taip pat atsisakyti nulinio pelno tarifo lėšoms už jūrų uosto ir oro navigacijos rinkliavas bei jūrų uosto žemės nuomą.
Progresija. Planuojama įvesti progresinį gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Iki 220 tūkst. eurų bendros vertės NT būtų taikomas nulinis tarifas, 220–300 tūkst. eurų – 0,5 proc., 300–500 tūkst. eurų – 1 proc., daugiau nei 500 tūkst. eurų – 2 proc. tarifas. Šiuo metu gyventojų NT, jei jo bendra vertė viršija 220 tūkst. eurų, apmokestinamas 0,5 proc. tarifu.
Vaikai. Siekiant sumažinti mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą, Vyriausybė siūlo NPD padidinti iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio – nuo 310 iki 380 eurų. Dabar taikomo papildomo 200 eurų NPD už vaikus numatoma atsisakyti, jį keičiant tiesiogiai mokamomis išmokomis už vaikus, nesiejant jų mokėjimo su tėvų pajamomis.
Pakeitus vaikus auginančių šeimų rėmimo tvarką, už pirmą ir antrą vaiką būtų mokama po 30 eurų per mėnesį, o už trečią ir daugiau vaikų – po 75 eurus. Dabar už vaiką iki 2 metų mokama 28,5 euro, už vyresnius vaikus – 15,2 euro, tačiau 1 ar 2 vaikus auginančioms šeimoms išmokos mokėjimas yra siejamas su jos pajamomis.
Finansų ministerijos skaičiavimais, siūlomi pakeitimai minimalią algą uždirbančių ir vaikų neauginančių žmonių pajamas padidintų 20 eurų, o gaunančių vidutinį darbo užmokestį – 11 eurų per mėnesį. Vieną vaiką auginančios šeimos, kurioje abu tėvai uždirba MMA, mėnesio pajamos didėtų 48 eurais, 2 vaikus – 78 eurais, 3 vaikus – 108 eurais. Jeigu vaikus auginantys sutuoktiniai gauna vidutinį darbo užmokestį, jų pajamos didėtų 21 euru, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus.
„Sodra“. Vyriausybė taip pat siūlo taikyti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir „Sodros“ įmokoms – 100 eurų uždirbantiems iki 380 eurų ir proporcingai mažesnį dydį uždirbantiems iki 480 eurų gyventojams. Šį neapmokestinamųjų pajamų dydį siūloma prilyginti draudžiamosioms pajamoms, todėl išmokos dėl jų pritaikymo nesumažėtų.
Taip pat ketinama nustatyti MMA dydžio „grindis“ darbdavio mokamoms „Sodros“ įmokoms – tikimasi, kad tai mažintų šešėlį ir didintų socialines garantijas.
Ketinama suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų „Sodros“ įmokas – jos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, taikant 28 vidutinių darbo užmokesčių per metus „lubas“ ir atsisakant minimalių „Sodros“ įmokų dydžių.
Atostogos. Neatsisakoma jau anksčiau pristatytų inovacijų ir investicijų skatinimo priemonių. Išradimų komerciniam naudojimui siūlomas 5 proc. pelno mokestis (dabar 15 proc.), investuojantiems į technologijų atnaujinimą būtų taikoma 100 proc. pelno mokesčio lengvata (dabar 50 proc.), siekiant pritraukti užsienio investicijų ketinama įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų „lubas“.
Savarankišką veiklą pradedantiems asmenims būtų taikomos vienų metų „Sodros“ įmokų „atostogos“ – jos nuo MMA būtų sumokamos iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų. Ši lengvata būtų taikoma pirmais veiklos metais ir kas kitus 10 metų.
Vienų metų pelno mokesčio „atostogos“ būtų taikomos ir pradedančiam smulkiajam verslui (kai metinė apyvarta iki 300 tūkstančių eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius iki 10). (BNS, LR)
