Centrinio Kauno turgaus prekybininkai sako, kad, palyginti su padėtimi prieš keletą metų, žmonės drąsiau perka importines braškes. Tai, anot jų, gali būti susiję su didesniu uogų pasirinkimu ir dėl to šiek tiek sumažėjusia atvežtinių braškių kaina. Anksčiau dominuodavo lenkiškos braškės, pasirodydavusios šiek tiek anksčiau už lietuviškas, o dabar jau ankstyvą pavasarį gana gausu ispaniškų, graikiškų ir iš kitų pietų šalių atvežtų uogų.
„Kol lietuviškų braškių yra nedaug ir jų kaina gerokai didesnė nei atvežtinių, daugiau pirkėjų renkasi uogas iš užsienio. Tačiau kai sezonas įsibėgėja ir kainos krenta, žinoma, dauguma teikia pirmenybę lietuviškoms, nors jos ir išlieka šiek tiek brangesnės“, – pasakojo Jolanta, prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusiame turguje prekiaujanti ir lenkiškomis, ir Šakių rajone užaugintomis lietuviškomis braškėmis.
Pasak jos, pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškoms uogoms, nes tikisi, kad jos bus natūraliau užaugintos ir šviežesnės, nes jų transportavimo laikas iki prekybos vietos kur kas trumpesnis.
Pašnekovei pritarė ir braškių augintojas Arturas Liaudinskas, Kauno rajone turintis apie 1,6 ha ploto braškių ūkį.
„Manau, yra dvi grupės pirkėjų. Vieniems nėra jokio skirtumo, kur užaugintos braškės, todėl renkasi jas pagal kainą. Kiti valgo tik lietuviškas nuo pačių pirmųjų brangiausių, bet perka jas dažniausiai iš vieno ir to paties ūkininko (ar bent keleto), kur žino, kad kokybė – 100 proc. Antrųjų turbūt yra gerokai mažiau.
Tačiau kai kainos sumažėja ir susilygina, dauguma renkasi lietuviškas. Lietuviškas uogas renkasi dėl jų šviežumo ir dar dėl nuogąstavimo, kad atvežtinės uogos bus apdorotos chemikalais“, – pasakojo ūkininkas.
Kėdainių rajone ekologiškas braškes auginanti Airida Urvydienė sako, kad jos auginamos produkcijos poreikis visuomet išlieka didelis ir dažnai uogų net neužtenka visiems norintiems.
„Žmonėms svarbu tai, kad auginu braškes ekologiškai, tręšiu tik natūraliomis trąšomis, nepurškiu cheminėmis medžiagomis. Ką tik nuskintos braškės išsaugo daugiau skonio ir aromato, todėl yra skanesnės“, – sako moteris, prekiaujanti uogomis savo ūkyje ir didesnius užsakymus pristatanti klientams į namus.
Pasak braškių augintojų, šiemet lauko braškės dėl šaltų ir permainingų orų pavasarį vėlavo apie dvi savaites, tačiau šiomis dienomis vienu metu pasipylė įvairaus ankstyvumo uogos, todėl kainos gana staigiai krito.
Beje, norėdami paankstinti derlių, ūkininkai jau kurį laiką augina braškes po priedangomis, o dabar vis labiau populiarėja ir auginimas šiltnamiuose. Tokiu būdu lietuviai jau gali bent šiek tiek pasivaržyti ne tik su lenkiška, bet ir su iš Pietų Europos šalių atvežama produkcija.
Dietologė Daiva Markauskaitė sako, kad, vertinant maistingumą ir gerąsias uogų savybes, didelio skirtumo tarp atvežtinių ir lietuviškų braškių neturėtų būti.
„Kiek man yra žinoma, braškės specialiais preparatais prieš transportuojant nėra apdorojamos. Čia naudojami kitokie būdai, pavyzdžiui, staigus atvėsinimas iki 0 laipsnių. Dėl tokių priemonių ir ilgesnio transportavimo laiko uogos gali prarasti dalį aromato, skonio savybių, taip pat nedidelę dalį vitaminų bei naudingųjų medžiagų ar nepriekaištingą prekinę išvaizdą.
Kitas dalykas, kad didesnėse užsienio šalyse yra ir daugiau labai didelių ūkių, todėl yra didesnė tikimybė, kad braškės bus intensyviai tręštos ir purkštos nuo kenkėjų bei piktžolių, nes itin didelius plotus kitaip prižiūrėti nėra galimybių. Kita vertus, atitinkamos Lietuvos tarnybos aktyviai prižiūri ir tiria importuojamą produkciją, tad leistinas normas viršijančių produktų pas mus prekyboje neturėtų būti“, – pasakojo mitybos specialistė.
