Tokios miško gėrybės, kaip žemuogės, mėlynės ir grybai, bent trumpą laiką gali būti visai neblogas pajamų šaltinis. Per dieną ne kiekvienas ir solidžiame darbe tiek uždirba.
„Būna, uždirbu 50-60 eurų. Priklauso nuo to, kiek parduodu. Šiandien turiu du kibiriukus, už kuriuos tikiuosi gauti po 8, už kitus po 4 eurus, o stiklinę žemuogių parduodu po du eurus“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” pasakojo turguje prekiaujanti Kristina.
Dažniausiai miško gėrybes žmonės į turgų veža visuomeniniu transportu – traukiniu arba autobusų. Prekeiviai tikina, kad per mėnesį iš surinktų gėrybių galima uždirbti ir didesnę nei minimalią algą.
Miško uogas pardavinėja ir mokyklinio amžiaus vaikai, pinigų jie užsidirba mokslo metų pradžiai ir mokyklinėms prekėms. Tačiau kartais iš užsiimtos vietos suaugę prekeiviai juos tiesiog išvaro.
„Pasako eiti, konkuruoja, į priekį nepraleidžia, sako eiti į galą, kad daugiau pas juos pirktų. Išeiname jei liepia“, - pasakojo žemuoges pardavinėjantys 10 ir 12 metų brolis su sese.
Braškių turguje gausu ir lietuviškų, ir atvežtų iš Lenkijos. Tačiau užrašas, kad braškės lietuviškos, dar negarantuoja, kad jos tikrai lietuviškos. O klausimas apie uogų kilmę prekeivius kažkodėl trikdo.
Kai pasiteiravome apie uogų kilmę ir tai įrodantį sertifikatą, nuo braškių kurį laiką išsibėgiojo prekybininkai. Savo darbo vietose liko tik tie, kurie nebijo pasakyti, ką parduoda.
„Žmonėms nėra skirtumo, jie žiūri į pigesnes prekes. Lenkiškos daug saldesnės, ten daugiau saulės. Lenkiškos 50 centų už kilogramą pigesnės“, - sakė turgaus pardavėja Irena.
Šilauogių kainos šiemet kosminės, bet pirkėjai vis tiek perka. Kas anūkams, kas ligoniams.
„Labai brangios – 12 eurų, anksčiau buvo 5-6 eurai“, - įspūdžiais dalinosi turgaus pirkėja Ramutė.
Betgi atėjęs apsipirkti gali grįžti gerokai ištuštėjusia pinigine. Ir ne tik dėl to, kad brangu. Patyrusios prekeivės perspėja saugotis vagių.
„Labai moka vogti čigonai. Buvo atvejis, kai mano pirkėjui pinigus vogė iš piniginės. Pavyzdžiui, pinigai yra piniginėje, pirkėjas pardavėjui duoda pinigus, jis žiūri į pardavėją. Tuo metu čigonai vaikšto su maišiuku, gražiai įkiša ranką į piniginę ir ištraukia. Maišelis nepermatomas, jie vaizduoja, kad kažką perka, rankos juda. Kai pamatai su maišeliu, reikia saugotis“, - patarimus dalino turgaus pardavėja Pranciška.
Vagystės vyksta, nors turguje, kaip anksčiau, nėra sausakimša. Prekeiviai netgi skundžiasi, kad pirkėjų labai sumažėjo, o jaunimas į turgų retai kada beužsuka, nes įprato pirkti prekybos centruose. Ir gausiu derliumi prekeivės sako pasigirti negalinčios.
Tačiau kol vieni turguje siūlo prekes, kiti siūlo patarimus.
„Reikia žinoti, kas augina pats. Pavyzdžiui, savo užaugintus česnakus turguje parduoda tik du žmonės. Reikia žinoti kiekvieną močiutę, nes ir vaisius, ir uogas veža iš bazės. 90 proc. prekių yra iš bazės. Aš jau 20 metų ir vasarą, ir žiemą du kartus per savaitę einu į turgų“, - pasakojo turgaus pirkėjas Borisas.
Mokėti už prekybinę vietą sostinės Kalvarijų turguje reikia net jeigu prekiauji ir prie turgaus vartų. Čia vieta kainuoja 1,20 eurų. Dienai turguje – dvigubai brangiau, jeigu vieta neišpirkta. Mėnesiui prekybos vieta lauke po stogu kainuoja nuo 70 iki 90 eurų.
O ar bus geras derlius ir ar apsimoka išsipirkti vietą turgavietėje, pasiteiravome etnologo Liberto Klimkos. Pasirodo, liepos 10-oji bus lemtinga.
„Tradiciniame kalendoriuje labai sureikšminta liepos 10 d. Liaudies išmintis pasakytų, kad 7 broliai miega. Žmonės sakydavo, kad jei tą dieną lyja, 7 dienos arba 7 savaitės bus lietingos. Jei per miegalių dieną labai gražus oras – žmonės nesidžiaugdavo, nes laukia sausra, gaisrai, degs miškas ir namai. Po rugiapjūtės yra Jokūbinės. Jeigu diena saulėta – laukia gili žiema“, - aiškino etnologas L. Klimka.
Dėl lietingų orų uogų kainos turguje šoktelėjo. Pavyzdžiui, braškių kilogramas, palyginus su sezono pradžia, pabrango net euru. Taip pat dėl prasto derliaus šiemet nei pernai brangesni ir žalumynai – krapai, petražolės, svogūnai.
