„Pamatysite, sekmadienį Palanga bus pustuštė, tik atrodo, kad žmonių čia vaikšto daug, bet jie neturi pinigų... Pasitaiko, kad per savaitę porą kartų tenka važiuoti į oro uostą, bet tikrai nedažnai“, – pasakojo taksi vairuotojas ir pridūrė, kad iš miesto centro tokia kelionė atsieina daugiau nei dešimt eurų.
Su nostalgija prisimena rusus
Paklaustas, ar būna atvejų, kad turistai norėtų taksi važiuoti į Klaipėdą ar Kretingą, pašnekovas prapliupo kvatotis: „Gal juokaujate? Apie tai galime tik pasvajoti“. Anot jo, kelionė iš Palangos į Klaipėdą kainuotų iki trisdešimties eurų.
Dažniau taksi paslaugų pageidauja lietuviai ar užsieniečiai?
„Niekas čia neateina, mes jau baigiame pamiršti, kaip čia viskas buvo prie kelerius metus.
Atvažiuodavo rusai, jie jei norėdavo apsipirkti Klaipėdos „Akropolyje“, papramogauti ir pavalgyti komplekse HBH, vykdavo į Kretingą, Smiltynę, o dabar visi atvažiuoja savo automobiliais.
Įsivaizduokite, per visą birželio mėnesį tik kartą vežiau turistus į HBH, o prieš kelis metus ten reikėdavo važiuoti 5–6 kartus per dieną“, – pasakojo vairuotojas.
Anot pašnekovo, nei vienas taksistas negyvena tik iš šio amato ir visiems tai darbas vasaros sezono metu.
Paklaustas, ar būta kokių linksmesnių istorijų dirbant su poilsiautojais, vairuotojas šyptelėjo: „Ir koks čia linksmumas, kai tau privemia pilną automobilį, o paskui reikia valyti?“
Arbatpinigių palieka emigrantai
Jau trisdešimt metų taksi vairuotoju dirbantis Algirdas prisipažino, kad tai stiprių nervų reikalaujantis darbas: „Pabandykite pavežioti išgėrusią kompaniją, pamatysite, kokios bus jūsų emocijos“. Vyras pritarė ir seniai žinomam posakiui, kad už girtus vyrus blogiau gali būti tik girtos moterys.
„Palangoje dar nebuvo vasaros, gal saulės bus daugiau rudenį. Anksčiau liepa ir rugpjūtis būdavo darbymetis, o dabar ramu“, – šyptelėjo vairuotojas ir pridūrė, kad lengva atskirti vietinius lietuvius ir atostogų grįžusius emigrantus, mat šie jaučiasi kur kas laisviau ir būna, kad palieka arbatpinigių.
Vyras pasakojo, kad sovietmečiu taksisto darbas laikytas prestižiniu ir dirbti jį galėjo ne kiekvienas:
„Pamenu, kad atidirbęs darbo dieną savo nuolatiniame darbe per vakarą uždirbdavau pusę vidutinio tų laikų atlyginimo, su tuo, ką pavyksta uždirbti šiandien tai nepalyginama. Dabar taksistu gali būti kiekvienas pašlemėkas“, – kalbėjo Algirdas.
Pašnekovas pasakojo, kad paprastai dirba aštuonias valandas ir nesėda prie vairo pervargęs: „Nėra ko mano amžiuje plėšytis ir apie žmonių saugumą reikia pagalvoti, negerai, kai pervargę taksistai užmiega prie šviesoforų“.
