Vieni taros rinkėjai už uždarbį perka maisto, alkoholio, kasdienių prekių, kiti taupo komunaliniams mokesčiams ir svajonių pirkiniams.
Didžiausią uždarbį butelių rinkėjams Palangoje sukrauna tarą išmetantys poilsiautojai.
Pluša ir naktį, ir dieną
Rytas Palangoje, 10 valanda. Prie garažų netoli Pirties gatvės lūkuriavo penki vyrai ir viena moteris.
Iš plastikinių stiklinių šešetukas kažką gurkšnojo, kai kurie rūkė. Vienas rankose laikė plastikinį maišelį su keliais tuščiais buteliais ir skardinėmis. Tai, ką surinko per naktį, jie jau pridavė.
„Šiąnakt surinkome apie 300 butelių, gavome 30 eurų. Ir tai tik per porą valandų. Parėjome trečią valandą nakties.
Butelius pridavėme 8 valandą, vos atidarius taromatus.
Paprastai per dieną surenkame už 50–70 eurų. Drąsiai galima pragyventi“, – pasakojo palangiškis.
Jis ir keli šalia stovintys bičiuliai jau 14 ar 15 metų vasaras leidžia rinkdami butelius.
Komanda gyvena vieno jų bute, naktimis renka butelius, dienomis ilsisi arba eina dirbti kitų darbų. Kai vieni dirba statybose ar pas ūkininkus, kiti ruošia jiems maistą, žiūri filmus.
Džiaugiasi dėl plastiko
Palangiškiai butelių rinkėjai dar pamena tuos laikus, kai tekdavo į parduotuves tempti stiklinę tarą. Dabar – nepalyginti lengviau. Nešti plastikinę ir skardinę tarą – vieni juokai. Svarbiausia, kad butelių etiketės nebūtų nusitrynusios, o skardinės – ne per daug sulankstytos.
Kartais žala dar pataisoma – apsilamdžiusias skardines rinkėjai tiesina įkišę pagalį, o plastikinius butelius tiesiog pripučia.
„Kai einame paplūdimiu, žmonės patys mums atiduoda butelius ar skardines, patys pašaukia. Reikia tik nusišypsoti, padėkoti“, – pasakojo butelius renkantis vyras.
Policijai Palangos „sanitarai“ neužkliūva.
„Policininkai patys sako, kad mes valome teritoriją. Juk nevagiame. Kartais ir kitų paliktas šiukšles sumetame į šiukšlių dėžę“, – tikino pašnekovas.
Butelius neša namo
Paprastai 6 žmonių komanda pasidalija į kelias grupes. Esant reikalui, susiskambina.
Geriausia butelius Palangoje rinkti truputį po vidurnakčio, 4 ar 5 valandą ryto, arba popiet, 14–15 valandą.
Laimikis priklauso nuo orų ir rinkėjų ištvermės.
„Jei šukuosi visą parą, surinksi daugiau.
Mes žinome vietų, kur butelių daugiausia, – tai poilsiavietės, gyvenamieji namai. Turime uoslę bambaliams“, – juokėsi pašnekovas.
Rinkėjai susiduria ir su nepatogumais. „Blogiausia, kad dalis taromatų dirba tiktai nuo 8 valandos. O tie, kurie esą dirba visą parą, būna užsikimšę.
Tuomet butelius parsinešame namo ir priduodame ryte“, – aiškino kompanija.
Darbo rinkėjai turi ir gretimame Šventosios kurorte.
Randa latviškų skardinių
Didelis grobis rinkėjams tenka iš užsieniečių rankų, jie butelių nepriduoda – meta lauk.
„Tačiau yra tokių, kurie iš karto pinigais duoda, sako: „Neturiu bambalių.“ Duoda 2 ar 5 eurus. Pasitaiko gerų žmonių“, – tikino vyrai.
Šykščiausi, anot kurorto „sanitarų“, yra lenkai. O rusams, latviams, ukrainiečiams pašnekovai negailėjo pagyrų.
Taros rinkėjų kompanija jau gerai išsiaiškino poilsiautojų skonį: atvykėliai geria nemažai mineralinio vandens, sulčių. Nestinga ir alkoholinių gėrimų taros.
„Daugiausi randame latviško alaus skardinių. Ypač prie viešbučių“, – sakė palangiškiai.
Bijo tik moterų pliažo
Per dieną kartais pakuočių rinkėjai įveikia po keliasdešimt kilometrų – paplūdimiu ir mieste.
„Tik į moterų paplūdimį nelendame. Ten gali liemenėlėmis uždaužyti“, – juokavo vyrai.
Žiemą dalis jų važiuoja uždarbiauti į užsienį – Ispaniją, Daniją, Olandiją, Norvegiją, Švediją. Daugiausia palangiškiai ten dirba statybose.
Kai kurie prisipažino praeityje kalėję. Bet tai jiems – ne pati maloniausia pokalbio tema.
Tvarka kaip pas kalinius
Anot komunalininkų, pajūryje yra trys butelių rinkimo bangos.
„Pirmieji labai anksti ryte praeina „sanitarai“, atvažiavę iš Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių. Antra banga – vietiniai palangiškiai. O treti – komunalinio ūkio darbuotojai, kurie apie 6 valandą surenka viską, kas likę“, – pasakojo Palangos komunalinio ūkio direktorius Konstantinas Skierus.
Visos komunalininkų surinktos šiukšlės – antrinės žaliavos – keliauja į Kretingos rajone esančią perrinkimo ir perdirbimo įmonę.
„Sanitarų“ teritorijos suskirstytos griežtai, kaip kalinių pasaulyje. Į kito zoną neįžengsi.
Jei įlenda svetimas, jam gresia fiziniai nemalonumai. „
Vierchai“ turi prestižines vietas, mažesnieji – prastesnes, o „gaidžiai“ – blogiausias teritorijas“, – aiškino šią sistemą perpratęs K.Skierus.
Kai poilsiautojų daug ir prie taromatų susidaro eilės, butelių rinkėjai lobį laiko sandėliuose.
„Į taromatus jie atneša nedidelį kiekį. Visa kita laiko sandėliuose. Kai poilsiautojų sumažės, po Žolinės, masiškai neš butelius priduoti“, – pasakojo Palangos komunalinio ūkio direktorius.
Užsidirba ir studijoms
K.Skierus mano, kad maždaug kas penktas butelių rinkėjas dirba ne tam, kad galėtų įsigyti alkoholio, bet dėl kilnesnių tikslų.
„Ne visi degradavę. Vieni dirba, kad susitaupytų mokslams, komunaliniams mokesčiams, kiti – kad turėtų pinigų norams įgyvendinti. Daugiausia tai 17–30 metų jaunimas“, – kalbėjo palangiškis.
Ši butelių rinkėjų grupė slepia savo tapatybę, renka butelius tik tamsiuoju paros metu.
„Tai – sąžiningi, tvarkingi žmonės, jie stengiasi, kad jų nepamatytų kaimynai, pažįstami“, – apibūdino komunalininkas.
Tarp aktyviausiųjų išsirikiavo kurortai
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai į užstato sistemą grąžino beveik 260 milijonų stiklinių ir plastikinių butelių bei metalinių skardinių.
Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ duomenimis, grąžintos pakuotės sveria daugiau nei 10,3 tūkst. tonų. Tai – 200 tonų daugiau, negu sveria Eiffelio bokštas.
Daugiausia gėrimų pakuočių buvo grąžinta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai 56, 31 ir 16 mln. vienetų taros. Nors didžiuosiuose miestuose grąžinama beveik 40 procentų visų pakuočių, aktyvumu išsiskiria ir Palangos, Druskininkų bei Birštono savivaldybės. Apie 88 proc. visų pakuočių sugrįžta į taromatus.
Aktyviausiai šalies gyventojai grąžina plastiko buteliukus. Jų per pirmuosius šešis mėnesius jau priduota 158 mln., arba beveik 5,3 tūkst. tonų. Antroje vietoje – metalinės pakuotės, kurių surinkta per 88 milijonus vienetų. Taip pat grąžinta daugiau nei 1 2 mln. stiklinių butelių.
Gyventojai pritaria
Pakalbinti palangiškiai neprieštarauja butelių rinkėjų veiklai. „Žmonės važiuoja į Palangą ir iš kitų miestų. Reiškia, tai apsimoka“, - sakė Jurgis Alūzas.
Jaunas vyras ir pats padeda butelius prie konteinerių. „Pats neturiu įgūdžio nešti butelius į taromatą. Suvartoju ne tiek daug, be to, neturiu kur butelių sandėliuoti“, - pripažino palangiškis.
Vyras viliasi, kad už gautus pinigus rinkėjai neperka alkoholio, bet įsigyja kažką vertingesnio.
„Bet kokiu atveju, miestas turi naudos. Palangoje yra pastebimai švariau, buteliai nebesimėto pakampėse“, - džiaugėsi J.Alūzas.
Vyresnio amžiaus palangiškis Stasys taip pat džiaugėsi. „Jei labai gerą darbą dirba, kaip sanitarai. Anksčiau būdavo pilna besimėtančių butelių.
Ir užsidirba žmonės. Pažįstu vieną nebylį, jis nuo seno renka. Gyrėsi, kad per dieną surinkdavo už 100 litų. Iš medžio pasidaręs įrankį, kuriuo pasiekia butelius iš gilių konteinerių“, - pasakojo vyras.
Palangoje dirbanti klaipėdiškė Lilija antrino: „Kažkas turi valyti miestą. Jeigu jie nerinks, tai bus šiukšlių. Anksčiau, kai nepriimdavo butelių, buvo pilnos gatvės, praeiviai spardydavo butelius.“
