Lundo priemiestyje esančioje aikštelėje vykstantis turgus, švediškai vadinamas „loppis“, kas kartą sulaukia ne tik kelių dešimčių prekeivių, bet ir daugybės pirkėjų, kurie tikisi, kad išskirtinių daiktų medžioklė bus sėkminga ir pigi. Rasti čia galima visko: vintažinių, sportinių ir puošnių drbužių, garsių gamintojų avalynės, indų, meno dirbinių, galanterijos. Turgeliu nenusivilia ir antikvarinių daiktų mėgėjai ar smulkios buitinės technikos už padorią kainą panorę įsigyti pirkėjai.
Anksti skubėti neverta
Dviejų vaikų mama į bagažinių turgų, kuriame žmonės prekiauja nenaudojamais daiktais, teigia užsukanti, kai tik turi progą, mat tai galimybė nebrangiai įsigyti kokybiškų drabužių sau ir vaikams.
„Švedai nekaupia namuose daiktų, o nebenaudojamus parduoda už simbolinę kainą, kitaip nei čia gyvenantys emigrantai, jie iš to nesistengia uždirbti. Atvyksta čia pabendrauti, praleisti laiko“, – pasakojo pašnekovė ir rankos mostu parodė į porą vyresnio amžiaus moterų, kurios pilstydamos arbatą iš didelio termoso šnekučiavosi ir nekreipė dėmesio į stilingo laimikio tarp sukabintų parduodamų drabužių ieškančias paaugles.
„Kas kartą čia randu įdomių ir praktiškų dalykų už labai priimtiną kainą“, – pasakojo lietuvė ir pridūrė, kad jau spėjo įsigyti šiltą „Zara“ liemenę su kailiu. Apynaujis drabužis kainavo vos keturis eurus. „Anksti rytą čia skubėti neverta, mat kainos šiek tiek sukeltos, o štai kokią dešimtą valandą ryto vaikštinėti kaip tik, mat pardavėjai nenori visų daiktų vėl tempti į namus ir saugoti jų savaitę iki kito savaitgalio turgaus“, – apsipirkimo subtilybes aiškino ji.
Batai už vieną eurą
Savo įspūdžiais iš bagažinių turgaus su naujienų portalo lrytas.lt skaitytojais sutiko pasidalyti ir pirmą kartą čia apsilankiusi Emilija. Jauna mama po turgų vaikštinėjo su penkiamečiu sūnumi.
„Net nespėjusi privažiuoti iki vietos pastebėjau nemažai kelkraščiuose stovinčių automobilių. Naiviai pamaniau, kad tiek daug pirkėju, jog visi net netelpa aikštelėje, tik privažiavusi arčiau pamačiau, kad ir pardavėjai prekybos vietas įsirengę tiesiog prie savo automobilių.
Tiesa, už galimybę pastatyti automobilį prie turgelio tako mokėti 10 švediškų kronų (apie vieną eurą). Tai truputį nustebino, pas mus juk stovėjimas prie prekybos vietų dažniausiai nemokamas“, – kalbėjo Emilija.
Jauna moteris teigė, kad vos įžengus į turgų akys raibo nuo prekių įvairovės, o mažylis suskubo apžiūrinėti daugybę švedų vaikams jau nereikalingų žaislų. „Visi žaislai itin geros būklės, kai kurie atrodė kaip nauji. Kainos labai mažos, juk pas mus net ir dėvėtų daiktų parduotuvėse žaislai kainuoja vos keletu eurų mažiau nei nauji“, – kainas lygino lietuvė. Pasak jos, vaikų žaislų kainos tikrai mažos – nuo keliasdešimties euro centrų iki poros eurų.
„Sūnus negalėjo atsitraukti nuo žaislų, aš ieškojau drabužių ir avalynės sau ir jam. Vaikščiodama pastebėjau padoriai atrodančius sportbačius „Converse“, klausiau kainos ir po pardavėjos atsakymo gavau lengvą šoką: 10 kronų – vos vienas euras! Nieko negalvodama čiupau batus. Ilai negalėjau atsitokėti, kad buvo tokie pigūs.“
Žino, kur yra Lietuva
Emilija pasakojo sportinius „Converse“ batelius radusi ir sūnui. Tiesa, vaikiški batai kainavo 20 kronų, bet mama tikino, kad ir šį kartą nesudvejojusi, mat batai buvo beveik nauji.
„Vadinasi, batai kainavo du eurus, o mažylis negalėjo sulaukti, kada galės eit į mašiną ir jais apsiauti. Nudžiugau, nes vaikas išrankus, bet kuo neaprengsi, neapausi. Veikiausiai nemačiau nė vieno daikto, brangesnio nei 100 kronų (10 eurų)“, – pasakojo lietuvė.
Emilijai patiko ir pačių skandinavų požiūris į prekybą turgelyje: „Visi prekybininkai malonūs, pasitinka su šypsena. Keletas jų, išgirdę, kad kalbu ne švediškai, teiravosi iš kur atvykome, visi žinojo kur yra Lietuva! Pastebėjau, kad prekeiviai buvo atvykę ne tik su mažais vaikais, bet ir su augintiniais, tai iš tiesų savotiškas laisvalaikio leidimo būdas“. Moteris pasakojo, kad pirko dvi poras batų, šiltą megztinį tėčiui ir porą žaislų, bet neišleido nė dešimties eurų.
„Kitą kartą, kai lankysiuosi Švedijoje, būtinai vėl čia sugrįšiu. Ne tik dėl mažų kainų, bet smagu tiesiog ieškoti išskirtinių daiktų“, – šyptelėjo ji.
Atvyksta pabendrauti ir praleisti laiko
Kalbinti prekeiviai pasakojo, kad savaitgalio bagažinių turgus – sena ir puoselėjama tradicija. „Skatinu savo vaikus, kad daiktų neišmestų, juk kam nors gali praversti, tik jie neturi laiko čia stovėti, o man malonu čia atvykti, pabendrauti su žmonėmis“, – kalbėjo drabužiais ir indais prekiavusi vyresnio amžiaus moteris. Ji taip pat patikino, kad apsipirkti turguje galima labai pigiai, ir pirštu bakstelėjusi į ne pirmos jaunystės rankinį laikrodį truputį apibraižyta apyranke patikino, kad jis kainuoja du eurus, bet galime derėtis, o odinį vyrišką portfelį įvertino 100 kronų, bet taip pat pridūrė, kad kaina negalutinė.
„Atvykstu čia jau ne vienus metus. Dažniausiai stengiuosi būti nuo šeštos ryto ir paprastai po kelių valandų jau važiuoju mano. Vietiniai mane pažįsta, žino, kad prekiauju išskirtiniais daiktais, tad jei prisireikia autentiškos dovanėlės ar kokio egzotiško daikto, skuba pas mane“, – pasakojo sendaikčiais, vinilo plokštelėmis bei rankų darbo medžio dirbiniais prekiaujantis vyras. Jis patikino, kad turgų pamėgę ne tik vietiniai, čia mėgsta užsukti ir turistai.
