Pagal oficialiąją statistiką vidutinis darbo užmokestis Rusijoje yra 36 476 rubliai (522 Eur). Deja, bet tikrovėje atlyginimas yra žymiai mažesnis, o regionuose žmonės gauna ir po 7–10 tūkst. rublių (100–143 Eur) per mėnesį, o dar ir jų negali gauti laiku. Kaipgi išgyventi, jei jums pusę metų nemokėjo atlyginimo? Portalas „gubdaily.ru“ duoda patarimų, remdamasis žurnalo „Snob“ ir portalo „pikabu.ru“ medžiaga.
1. Nusipirkti arbaletą už paskutinius pinigus ir atkeršyti
2013 metų balandį Maskvoje dingo gamyklos „Kimpor“ direktorius. Sekretorė paskambino policijai, kadangi jis negrįžo į kabinetą, anksti ryte išėjęs apeiti cechus. Jo kūną policija rado kabelių šachtos liuke, iš krūtinės kyšojo iš arbaleto paleista strėlė. Pasirodė, kad žudikas buvo gamyklos vyriausiasis energetikas Aleksejus Kopylovas, kuris negalėjo sulaukti savo atlyginimo. Jis sukrapštė paskutinius pinigus, nusipirko arbaletą ir patykojo viršininko pasaloje. Paskui jo kūną paslėpė. Tokių istorijų, pasirodo, iš tiesų yra daugybė. Žmonės neatlaiko pažeminimo ir nusprendžia atkeršyti savo viršininkui. Darbininkai nužudo darbų vykdytojus, o dirbantys ūkiuose – savo ūkininkus.
2. Įsigyti kredito kortelę ir laukti
25 metų Lena atvažiavo užkariauti Maskvos iš Čeliabinsko. Iš pradžių su darbais nesisekė – ji pakeitė šešias darbovietes. Iš pradžių mergina dirbdavo vakarais padavėja, o paskui, galų gale, įsidarbino organizacijoje, kuri organizuoja švietimo renginius studentams. Atlyginimas buvo nedidelis – 45 tūkst. rublių (645 Eur), bet netrukus jį pradėjo užlaikyti. Septynis mėnesius mergina kartu su kolegomis gyveno be pinigų, kuriuos jiems žadėjo išmokėti nustatytu laiku. Stebėtina, bet niekas iš darbo neišėjo.
„O aš nė minties tokios neturėjau, – išdidžiai sako Lena. – Kaip aš galiu mesti savo mėgstamą darbą? Pas mus niekas neišėjo iš darbo, nė vienas žmogus. Visi laukė atlyginimo. Aš įsigijau kredito kortelę. Taip, artėjant septintam mėnesiui pasidarė sunku, bet mes ir toliau juokaudavome apie savo varganą padėtį. Mes iš viso to juokėmės.
Norėdama kaip nors išgyventi Lena turėjo gyventi vieno kambario bute su keturiomis kolegėmis. Iš pradžių ji gyveno iš santaupų, o paskiau įformino kredito kortelę. Bet mergina neatsisakė jai reikalingiausių dalykų: eidavo darytis manikiūrą, į kiną, lankėsi kavinukėse. Ji tikėjo, kad pinigus grąžins.Visa tai ji aiškino meile darbui.
„Paprasčiausiai aš myliu savo darbą! Kada sako, kad iš vartotojo krepšelio neįmanoma išgyventi, visa tai yra nesąmonė. Iš jo negali gyventi plačiai, bet pavalgyti užtenka. Mes tiesiog perdaug apsirijome“.
Galų gale, pinigus merginai sumokėjo, ir ji galėjo grąžinti skolas.
3. Paduoti darbdavį į teismą ir kantriai laukti. Parduotuvėje prašyti produktų skolon
Užbaikalės krašte yra Nižnyj Casučiej kaimas. Jame gyvena 3200 žmonių. Pinigų, žinoma, nėra. Nei kelio statybai, nei biudžetininkų algoms. Vlada Šatochina štai jau 14 metų dirba kaimo bibliotekos direktore, o anksčiau mokytojavo. Jai (ir jos bendradarbiams) tris mėnesius nemoka atlyginimo. Ir tokių žmonių yra apie 150. Kiekvieną mėnesį jie eina į teismą ir paduoda eilinį pareiškimą, nors tai apčiuopiamų rezultatų neduoda.
„Galima kreiptis į darbo inspekciją, bet mano bendradarbės tai padarė tik vieną sykį ir paskiau ilgai manęs atsiprašinėjo. Juk jeigu jos ten kreipiasi, tai įstaigos direktorei, tai yra, man, „atskrenda“ nuobauda – būtent direktorė yra atsakinga už atlyginimų išmokėjimą darbuotojams ir ji lieka kalta, jei atlyginimas neišmokamas. Aš su tuo neturiu nieko bendra, absoliučiai nieko, ir vis tiek reikalaujama iš manęs. Aš nežinau, kaip tai paaiškinti.
Direktorė norėjo parašyti laišką prezidento administracijai, bet kol kas šį klausimą atidėjo. Kad galėtų kaip nors išgyventi, darbuotojai dirba natūraliniuose ūkiuose (kur produktai gaminami savo poreikiams. – Red.) ir parduotuvėje prašo maisto produktų skolon. Tiesa, dabar parduotuvės jau pradėjo jiems atsakyti. Vlada sako, kad nėra prasmės net išeiti iš darbo, kadangi kito darbo kaime nėra. Pati moteris išgyvena todėl, kad vyras dirba policijoje ir stabiliai gauna algą.
4. Eiti į Darbo inspekciją. Būti aktyviam. Atsisakyti tarnybos
38 metų Maksimas dirba Samaroje. Pagal išsilavinimą jis yra raketų gamybos inžinierius technologas, bet niekada nedirbo pagal specialybę. Kadangi darbo nebuvo, jam teko užsiimti komercija. Neseniai jis įsidarbino Samaros gamykloje „Elektroščyt“, kur jam pažadėjo mokėti 50 tūkst. rublių algą. Bet darbuotojams algą sumokėjo tik vieną kartą per tris mėnesius, o paskui ir visai nebemokėjo.
„Kada atlyginimo negavome, mes kreipėmės į komercijos direktorių, – pasakoja Maksimas. – Jis pasakė, kad gamyklos savininkas liepė nieko nesakyti apie atlyginimą, o pavardes tų žmonių, kurie apie jį nuolat klausinėja, užsirašyti. Visi bijo prarasti savo darbo vietą, todėl tylėjo ir toliau dirbo.
Po dviejų mėnesių Maksimas parašė pareiškimą prokuratūrai ir darbo inspekcijai – ir išėjo iš darbo.
Teisingumas triumfavo po šešių dienų: visi, kam atlyginimai nebuvo išmokėti, juos gavo. Palikęs gamyklą,
Maksimas nusprendė kelias savaites pabūti namuose ir užsiimti šeimos reikalais. Vėliau jis žada grįžti į statybų verslą.
5. Streikuoti!
Nedaug kas žino, kad vėlavimas išmokėti atlyginimą net vieną dieną jau yra neteisėtas. Keturiems šimtams fabriko „Zagorskyj brojler“ (dabar „Novyje technologiji“), kuris yra Sergijev Posado mieste Maskvos srityje, darbininkams ištisus mėnesius nemokėjo atlyginimų. Spaudžiant žiniasklaidai ir vietos administracijai, vadovybė kai kada sumokėdavo skolas, bet paskiau ir vėl jas augindavo. Vėliau pasikeitė įmonės savininkas, kuris pareiškė, kad senosios įmonės skolų nemokės, tada pradėjo ieškoti preteksto atleisti žmones. Kaip paaiškėjo, fabrikas tokias schemas naudoja kas dveji metai, tad žmonėms neliko nieko kita, kaip streikuoti.
Tokių priemonių imasi nemažai darbuotojų, ypač sunkiosios pramonės (kalnakasybos, gamyklų).
Pavyzdžiui, Zabaikalske (miesto tipo gyvenvietėje Užbaikalės krašte, rajono centre. – Red.) šiais metais kalnakasiai streikavo dėl darbo užmokesčio vėlinimo dvi dienas. Jie taip pat buvo nepatenkinti darbo užmokesčio mažėjimu. Problema buvo išspręsta per kelias dienas.
6. Nieko nedaryti. Susitaikyti su esama padėtimi
Daugelis darbuotojų nesiima jokių aktyvių veiksmų. Jie arba išeina iš darbo po poros mėnesių, arba toliau dirba be atlyginimo. Tačiau toks variantas, žinoma, yra pats blogiausias. Žinokite savo teises ir ginkite jas, drąsina Rusijos žmones portalas „gubdaily.ru“ .
O žurnalas „Snob“ primena: be atlyginimo gali likti kas tik nori: mokytojai, ledo ritulininkai, kosmodromo „Vostočnyj“ darbuotojai, fabrikų darbininkai, kūrikai ir net valdininkai.
Parengė Leonas Grybauskas