Įklimpo į skolų liūną
„Iš greitųjų kreditų pasiskolinau 15 tūkst. eurų, kad galėčiau susitvarkyti butą ir pasidaryti remontą. Iš jų mokėdavau paskolą, komunalinius mokesčius ir panašiai, bet staiga susirgau. 4 mėnesius turėjau nedarbingumo lapelį, kreditoriui mokėti nebegalėjau, o dar likau be darbo“, – apie ištikusią nesėkmių virtinę pasakojo šiaulietė.
Kaip ir buvo galima tikėtis, netrukus kredito kompanija, pasigedusi nemokamų V.Delkuvienės įmokų, pagrasino, kad kreipsis į anstolius.
„Aš vis vis prašydavau atidėti mokėjimus, jiems skambindavau. Matyt, čia ir buvo mano klaida, kad neparašiau jiems laiško. Nors jie žadėjo, kad atidės, reikalai nesikeitė, o skolos kaupėsi. Tada iš vienų skolinausi, atidavinėjau kitiems, ir taip įklimpau į skolų liūną, o, galiausiai, dar užstačiau ir butą“, – savo istoriją atvirai pasakojo moteris.
Paklausta, kodėl moteris neieškojo darbo, ji teigė visą laiką tai dariusi, tačiau 58-erių susirasti darbą, anot jos, nėra taip paprasta.
„Tiesiog niekas nebenorėjo manęs primti. Tai per stora, tai metų per daug, tai akinius nešioju“, – skundėsi ji.
Butą pardavė varžytinėse
Vieną rytą į V.Delkuvienės duris pasibeldė anstoliai: „Atidariau duris, o ten stovi anstolis. Jis įėjo į kambarį ir pasakė, kad mano butas bus parduotas, o man reikia išsikraustyti. Aš tąkart jį mačiau pirmą kartą, iki tol niekas nieko nereikalavo sumokėti jam. Jis pradėjo fotografuoti butą,o man pasakius, kad galvoju apie fizinio asmens bankroto paskelbimą, jis pasakė, kad vis tiek tą butą iš manęs atims. Tuo metu bankui ir greitųjų kreditų bendrovėms buvau skolinga 13 tūkst. eurų“, – sakė šiaulietė.
Kol moteris su valstybės paskirtu advokatu tvarkėsi dokumentus dėl galimybės paskelbti fizinio asmens bankrotą, pas ją į butą vaikštinėjo galimi jo pirkėjai.
„Paskui prasidėjo teismai dėl fizinio asmens bankroto paskelbimo, tačiau su tuo nesutiko nei įmonė, kuriai buvau skolinga, nei anstolis, todėl bankroto paskelbti nepavyko, o varžytinių metu mano butas buvo parduotas vienai moteriai, kuri vis dar beldžiasi į mano duris ir aiškina, kad ji naujoji jo savininkė ir man liepia išsikraustyti“, – pasakojo V.Delkuvienė.
Anot jos, prieš porą dienų moteris gavo ir laišką iš naujosios buto šeimininkės.
„Ji parašė, kad jei neišsikraustysiu, man atjungs vandenį ir elektrą“, – sakė ji.
„Anstolis mano butą pardavė už 14681 eurą. Dabar išdalinus tą sumą, kurią buvau skolinga, ir atsiskaitant už šildymą, man lieka apie 300 eurų, nors gal dar liksiu vis tiek skolinga.
Taip, aš prisipažįstu, kad pasielgiau kvailai, bet Lietuvoje, jei žmogus suklupo, tai jį galutinai žlugdo. Teisingai sakoma: čia Lietuva, čia lietūs lyja. Nesuprantu, kaip galima žmogui uždrausti skelbti bankrotą ir dar iš jo atimti butą“, – piktinosi V.Delkuvienė.
Anstolis: „Žmonės elgiasi neapgalvotai“
Anstolų Tomo Ubarto kontoroje dirbantis T.Ubartas teigė, kad šioje situacijoje kreditą paėmusi moteris turėjo žinoti galimas pasekmes, jei jis nebūtų grąžinamas.
„V.Delkuvienė, su išieškotoju sudarydama kredito sutartį bei savo skolinio įsipareigojimo įvykdymą ir ją užtikrindama sutartine hipoteka, pati turėjo suvokti, kad laiku negrąžinus kredito, išieškojimas bus nukreiptas į hipotekos kreditoriaus naudai įkeistą turtą“, – sakė T.Ubartas.
Anstolis patvirtino, kad išieškojimo eigoje V.Dekluvienė kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
„Tačiau tiek pirmosios, tiek vėliau apeliacinės instancijos teismas atsisakė tenkinti V.Delkuvienės prašymą, kadangi teismo proceso metu buvo konstatuota, jog pareiškėja neatitinka nemokios statuso, skolas gali grąžinti vykdymo proceso metu, o bankroto procedūros būtų perteklinės, todėl jai negali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla.
Kadangi, kaip nurodo pati skolininkė, ji naudojosi advokato pagalba, darytina prielaida, kad jos teisės bei teisėti interesai teisme buvo ginami tinkamai, o teismai, įvertinę bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris šiuo metu jau yra įsiteisėjęs ir turi įstatymo galią.
Skolininkė klaidingai suvokia, kad fizinio asmens bankrotas būtų padėjęs jai išsaugoti turtą, kadangi fizinio asmens bankroto proceso eigoje jos turtas vis tiek būtų realizuotas siekiant atsiskaityti su kreditoriais“, – aiškino T.Ubartas.
Jo teigimu, tenka apgailestauti, kad prieš imdami kreditą žmonės elgiasi neapgalvotai, neįvertina savo finansinių galimybių bei kreditavimo sutarties sąlygų.
