Tai, kad per vasarą poilsiautojų gausiai lankomos pajūrio kurortų kavinės nuo valstybės slepia gaunamas pajamas, finansinius nusikaltimus tiriantiems pareigūnams buvo žinoma jau seniai.
„Kasos kvitų negaunančių klientų skundų gaudavome ir mes, ir Valstybinė mokesčių inspekcija.Kurį laiką stebėjome lankytojų srautus ir, mūsų skaičiavimų duomenimis, tų įmonių pajamos turėjo būti gerokai didesnės, negu būdavo deklaruojamos“, – apie tyrimo pradžią pasakojo Finansinių nusikaltimų tyrimo skyriaus Klaipėdos apygardos viršininkas Dainius Rimkus.
Nustačius potencialius finansinės drausmės pažeidimus per rugpjūčio mėnesį atliktos kratos keturiose įmonėse, kurios Palangoje valdo paplūdimio kavines, naktinį klubą J.Basanavičiaus gatvėje, kavinę Smiltynėje ir restoraną Nidoje. Per kratas rasti rašytiniai įrodymai – juodosios buhalterijos žurnalai pareigūnų įtarimus patvirtino su kaupu.
Daugiausia pajamų – per 120 tūkst. eurų – nuslėpė palangiškio Rolando Lobanovo vadovaujamas Klaipėdos sporto ir sveikatingumo klubas „Saulė, oras ir vanduo“, kuris Šventosios ir Palangos paplūdimiuose valdė penkias kavines.
2015 metų pavasarį konkursuose dėl paplūdimio kavinių vietų dalyvavusi įmonė tiesiog atvirai žarstėsi pinigais trejiems metams laimėdama visas vietas, kurių norėjo.
Už penkias kavines įmonė savivaldybei kasmet moka po 50 tūkst. eurų.
Be to, ne vieną šimtą tūkstančių klaipėdiečiai paklojo konkurse. Pavyzdžiui, dėl labiausiai poilsiautojų lankomos kavinės vietos pietinėje jūros tilto pusėje Klaipėdos klubas nepagailėjo 50,7 tūkst. eurų.
Antroje vietoje likusi įmonė už šią vietą siūlė kone 20 tūkst. eurų mažiau.
„Jau tuomet buvo aišku, kad ši įmonė į paplūdimio vietas investuotus pinigus skubės atgauti valstybei nemokėdama mokesčių“, – teigė vienas kurorto verslininkas.
Beveik 90 tūkst. eurų pajamų nuo valstybės nuslėpė vienas Nidos restoranas.
Smiltynėje veikusi šašlykinė į kasą neįmušė iš klientų gautų apie 35 tūkst. eurų, o naktinis klubas Palangoje nuslėpė 10 tūkst. eurų pajamų.
Verslininkų rankose atsidūrę grynieji pinigai buvo naudojami perkant neapskaitytą produkciją, maisto žaliavą. Didžioji dalis pinigų buvo leidžiama mokant atlyginimus vokeliuose.
Nuo užfiksuotų nuslėptų pajamų valstybei buvo nesumokėta daugiau kaip 50 tūkst. eurų mokesčių.
Nuo darbuotojams nelegaliai mokamų atlyginimų mokesčių negavo ir „Sodra“.
„Per kratas gautus duomenis dar tik analizuojame, todėl radus įrodymų, kad mokesčiai buvo slepiami ir ankstesniais metais, bus skaičiuojama valstybei padaryta ir papildoma žala“, – teigė D.Rimkus.
Įmonių vadovams ir buhalterinę apskaitą tvarkiusiems darbuotojams įtarimai bus pareikšti įvertinus tikslią valstybei padarytą žalą.
