Daugiabutyje Plungėje gyvenusi moteris 2015 metų spalį sudarė minėtą sutartį su bendrove. Sutartis baigiasi tik 2018 metų spalį, moteriai kiekvieną mėnesį reikia mokėti po beveik 11 eurų, nors tas butas jau parduotas, ten gyvena kiti žmonės, o Dalė įsikūrė Telšiuose.
Antros grupės invalidumą turinti Dalė skaudančia širdimi pasakojo, kad buto pirkėjai nenorėjo perimti jos interneto ryšio sutarties, nes jie kitame būste buvo pasirašę sutartį su kita bendrove ir tiesiog persikėlė interneto ryšio paslaugas kitu adresu.
Buvusi plungiškė, tapusi telšiške, interneto ryšį norėtų persikelti į naująjį butą Telšiuose, tačiau bendrovė to negali padaryti dėl techninių kliūčių.
Be to, Dalė prašė anksčiau laiko nutraukti sutartį, tačiau bendrovės atstovas pirštu dūrė į sutartį, kur aiškiai parašyta: „Pareiškęs norą nutraukti Paslaugos tiekimą anksčiau termino, kurį Klientas turėjo naudotis Tiekėjo paslauga, Klientas įsipareigoja sumokėti Tiekėjui mokesčius už faktiškai suteiktas paslaugas bei suteiktas nuolaidas (sumažintas abonementinis mokestis, sumažintas pajungimo mokestis bei kiti sumažinti įkainiai) už visą naudojimosi laikotarpį.“
Moteris dejavo, kad tokiu atveju ji įmonei turėtų sumokėti dar daugiau, negu dabar mokanti tuos 11 eurų kas mėnesį, nors Plungėje ir nebegyvena.
Interneto paslaugų teikimo sutartyje, kurią pasirašė Dalė, nurodoma, kad ginčai, kilę vykdant sutartį, sprendžiami geranorišku šalių susitarimu arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Bendrovė sutinka nutraukti sutartį, jeigu klientė sumokės už suteiktas nuolaidas, kaip nurodyta sutartyje, bet toks variantas nepatinka moteriai. Tuomet nieko kito nebelieka, kaip mokėti už paslaugas, nors jų ir nebereikia, iki sutarties pabaigos.