„Tai, kad, siekdama apsisaugoti nuo konkurencijos, įmonė išardo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, neturi precedento ir yra nepriimtina“, - pareiškė už konkurencijos politiką atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager (Margreta Vestager).
Komisija nustatė, kad išardžius bėgių kelią Lenkijos koncernui „Orlen“ tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu. Anot Komisijos, „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių.
Lietuva baudą gali skųsti Liuksemburge veikiančiam Europos Sąjungos teismui. Be to, baudos sumokėjimas nepanaikintų prievolės pašalinti pažeidimą, o nukentėjusios šalys galėtų reikšti ieškinius.
Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę BNS teigė, kad Lietuva išnaudos visas teisines galimybes įrodyti savo tiesą.
Gavusi „Orlen“ skundą, Europos Komisija 2011 metais atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkelių“ patalpose ir 2013 metaus pradėjo oficialią antimonopolinių taisyklių pažeidimo tyrimo procedūrą.
„Orlen“ valdo naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose ir Būtingės terminalą.
Rugsėjo pradžioje S. Skvernelis pranešė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl išardyto geležinkelio. Tuomet premjeras sakė, kad pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas.
Tačiau Latvija praėjusią savaitę oficialiai įteikė notą su reikalavimu atstatyti ruožą ir atkurti galimybę krovinius gabenti Latvijos geležinkeliais.
Pernai pavasarį skelbta, kad EK Lietuvai pateikė ultimatumą, kad už išardytą ruožą įmonė turėtų būti išskaidyta arba sumokėti baudą, siekiančią iki 10 proc. apyvartos, arba 43 mln. eurų, bei atstatyti ruožą, o tai galėtų kainuoti dar 20 mln. eurų.
Lietuvos pareigūnai viešai tikina, kad bėgiai 2008 metais buvo išardyti dėl saugumo. Tuomet dirbo Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, joje susisiekimo ministru buvo Algirdas Butkevičius, o „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavo Stasys Dailydka.
Autorius: Vaidotas Beniušis
