Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos bankininkystės rinkoje, turinčiu 16 proc. indėlių ir 23 proc. paskolų rinkos dalį. Bendras „Luminor“ paskolų portfelis, įskaitant paskolas privatiems ir verslo klientams, sieks apie 12 mlrd. eurų, indėliai sudarys 9 mlrd. eurų. „Luminor“ banko 1 lygio kapitalo rodiklis sieks 17%, arba 1.6 mlrd. eurų.
Paaiškės per 100 dienų
„Luminor“ vadovas Lietuvoje Andrius Načajus tikino, kad kol kas bankų klientams panikuoti nederėtų, mat labai daug dalykų spręsis pamažu, per artimiausias 100 dienų.
„Pačioje pradžioje niekas nesikeis. Esamos sutartys, kortelės ir susitarimai galioja ir jiems dabar niekas nesikeičia. Kiek vėliau – įkainiai bus suvienodinti, o per ateinančias 100 dienų jie bus paskelbti, kad klientams viskas būtų aišku ir nebūtų, kad viename banke vienos kainos, kitame – kitos.
Ilgalaikėje perspektyvoje tikime, kad galime pasiūlyti kažką įdomesnio rinkai, kas yra aktualu, o ypač skaitmeninių kanalų srityje“, - pasakojo A.Načajus.
Jo teigimu, tiek DNB, tiek „Nordea“ klientų kortelės ir internetinė bankininkystė toliau sėkmingai veikia, o indėliai guli kur gulėję.
Paklaustas, kurie bankų padaliniai ateityje galėtų būtų naikinami dėl jų pertekliaus, vadovas tiksliai pasakyti negalėjo.
„Yra tam tikrų padalinių, kurie persidengia, kaip mes sakome, bankai stovi vienas priešais kitą toje pačioje gatvėje, todėl natūralu, kad tolių padalinių mažės ir nėra jokios prasmės juos turėti vienoje gatvėje. Kuriuos konkrečiai tai palies, dar nenusprendėme, bet viskas paaiškės per 100 dienų“, - tikino A.Načajus.
Darbuotojų mažės
Pasak A.Načajaus, kol kas, kaip bus su darbuotojais, kurių pareigos susijungus dviem bankams kartosis ir „persidengs“, neaišku, tačiau manoma, kad ateityje darbuotojų mažės.
„Bus tam tikrų vietų, kur funkcijos ir darbuotojai persidengs, bet viskas bus pergalvojama. Tikėtina, kad ateityje darbuotojų skaičius mažės“, – patikino vadovas.
Pagrindinės priežastys, kodėl iš viso įvyko toks bankų susijungimas, pasak A.Načajaus, yra dvi.
„Viena jų – abu bankai buvo per maži Baltijos šalyse, kad sugebėtų užtikrinti pakankamas investivijas, plėtrą bei grąžą akcininkams. Kita priežastis – buvo galvojama, kad sujungus bankus, ko šitai rinkai reikia, tai reikia vietinio banko, kuris atsižvelgtų į vietinių klientų poreikius. Dėl to valdymas koncentruojamas Baltijos šalyse, o ne Osle ar Stokholme“, – sakė jis ir pridūrė, kad naujasis bankas koncentruosis į vietines įmones su vietiniais sprendimais bei į finansiškai atyvius žmones, kuriems finansiniai klausimai aktualesni nei kitiems.
Sukurtas Baltijos šalių žmonėms
„Sukurdami „Luminor“ norime pakeisti Baltijos šalių bankininkystės rinką. „Luminor“ sukurtas išskirtinai Baltijos šalių žmonėms ir verslui. Tai bankas, turintis pakankamai didelę veiklos apimtį ir galimybę vietoje priimti sprendimus, — sakė „Luminor Group“ AB direktorių tarybos pirmininkas N. Melngailis.
Anot jo, „Luminor“ valdymo struktūra buvo kuriama glaudžiai bendradarbiaujant su Europos ir Baltijos šalių centriniais bankais.
„Tai leis mums užtikrinti nepriekaištingą rizikų valdymą, o kartu sukurs galimybes sparčiai plėtoti mūsų paslaugas ir užtikrinti gerą partnerystę su kitomis institucijomis bei trečiosiomis šalimis. Mes pasiruošę užtikrinti reikiamas investicijas į „Luminor“ informacinių technologijų plėtrą, kad per artimiausius metus sukurtume šiuolaikinį, visiškai skaitmeninį finansinių paslaugų teikėją.“
Pagrindinė „Luminor“ stiprybė yra glaudūs santykiai su klientais ir jiems teikiamų paslaugų kokybė. „Luminor“ savo verslo modelį kurs siekdamas efektyviai veikti ir plėstis visame regione, tačiau kartu teikdamas ypatingą dėmesį vietos rinkoms ir santykiams su klientais.
„Šiandieninė finansinių paslaugų rinka aprėpia gerokai daugiau nei tradicinę bankininkystę. Informacinių technologijų kompanijos greitai įsiverš į ankstesnę bankų teritoriją. Siekdamas būti aktualus savo klientams ir užtikrinti gerą patirtį „Luminor“ sieks kurti stiprius banko pasiūlymus, kartu bendradarbiaudamas su kitomis kompanijomis. Tai reiškia, kad bėgant laikui „Luminor“ sukursime geriausią finansinę ekosistemą mūsų tiksliniams klientams“, — teigė „Luminor“ vykdomasis direktorius Erkki Raasuke.
Pasakė, ką reiškia pavadinimas
Pavadinimas „Luminor“, pasak banko vadovų, vienija dvi esmines jungtinio banko stiprybes. Pirmoji pavadinimo dalis perteikia prekės ženklo pažadą sukurti geresnę rytdieną.
„Lumin“ – tai lotyniško žodžio šaknis, reiškianti šviesą.
„Norime savo klientams, bendruomenėms ir šalims, kuriose esame ir veikiame, duoti aiškų ženklą, kad gyvenimas gali keistis į gera ir tai yra kelias į geresnę ateitį. Antroji pavadinimo dalis „nor“ (Nordics) simbolizuoja organizacijos šaknis ir Šiaurės šalių bankų padėtą pagrindą.
Šios dvi savybės yra sujungtos į vieną pavadinimą, kad klientams ir darbuotojams tarnautų tarsi kelrodė žvaigždė, primenanti prekės ženklo prasmę ir tikslą“, – anksčiau sakė prekės ženklą kūrusios agentūros „Future Brands“ vyriausiasis strategijos direktorius Freddie Bavyestockas.
Jungtis nutarė prieš metus
Europos Komisija rugsėjo viduryje leido DNB ir „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susijungti į vieną banką, o sujungti veiklą trijose šalyse „Nordea“ ir DNB susitarė dar pernai rugpjūtį.
„Luminor“ dabar - antras pagal dydį bankas regione. Naujasis bankas jau įregistruotas Estijoje, kur veiks pagrindinė būstinė, o paslaugas Lietuvoje ir Latvijoje jis teiks per filialus. Lietuvos padaliniui vadovaus DNB verslo bankininkystės vadovas Andrius Načajus.
Kaip buvo skelbta anksčiau, naujojo banko tikslas Baltijos šalyse – tapti pirmaujančiu finansinių paslaugų teikėju finansiškai aktyviems žmonėms ir verslui.
Po bankų susijungimo „Luminor“ pradėjo savo veiklą valdomas naujos, patyrusios vadovų komandos, kurią sudaro vadovai iš septynių skirtingų šalių. Organizacijai vadovauja „Luminor“ vykdomasis direktorius Erkki Raasuke, banko padalinio Lietuvoje vadovas Andrius Načajus, padalinio Latvijoje – Kerli Gabrilovca, o padalinio Estijoje – Guunar Toomemets. „Luminor Group“ AB direktorių tarybos pirmininkas yra Nils Melngailis.
