„Bendrasis vidaus produktas auga įspūdingai, daugiau įsigyjama naujų būstų, lyderiaujame Europos Sąjungoje pagal naujų automobilių skaičių, auga išlaidos atostogoms, bet ar iš tiesų Lietuvoje taip balta, gražu ir saulėta? – klausė „BALTMI Baltics Market Insights“ verslo plėtros vadovas Artūras Urbonavičius, pradėdamas savo pranešimą renginyje „Baltic Retail Forum 2017”.
Jis teigė, kad visuomenė sensta ir rinka traukiasi, šimtui vaikų tenka šimtas trisdešimt senolių, tad logiškas klausimas – kas mokės pensijas būsimiems pensininkams?
„Yra vienas pozityvus emigracijos bruožas. Išvažiavo daug gabių, protingų žmonių, tad tik dėl emigracijos šalyje nėra socialinių neramumų.
Lietuviai elgiasi lietuviškai: nepatiko, užriečiau nosį ir išvažiavau. Pagal pajamų nelygybę pirmaujame Europoje. Kalbama apie dvi Lietuvas: kam Lietuvoje gyventi gera ir kam nelabai“, – sakė A.Urbonavičius.
Pranešėjas pristatė tyrimą, kuris atliktas remiantis ne vartotojų nuomonės tyrimu, bet realia situacija rinkoje – analizuojant nuskenuotas prekes. Toks tyrimas tikslesnis, nes dažnai nuomonės apklausose išsakomi lūkesčiai ar tariamo prestižo siekimas.
Ieško išskirtinumo
„Šiuolaikiniai vartotojai perka patogiai, nori išskirtinumo, ieško šviežumo, sveikų produktų, bet kartu medžioja akcijas, yra taupūs, ieško žemų kainų ir panašiai.
Pirkėjas parduotuvę renkasi pagal artumą, visų produktų ieško vienoje vietoje, o šviežių produktų pirkimas skatina dažną parduotuvių lankomumą“, – apie tautiečių įpročius kalbėjo A.Urbonavičius ir pridūrė, kad vidutiniškai lietuvis parduotuvėje apsilanko kas dvi dienas.
Per savaitę išleidžiama maždaug septyniasdešimt eurų, o per vieną apsilankymą vidutiniškai parduotuvėje paliekami aštuoni eurai.
„Kuo toliau tuo labiau vartotojai stebi produktų sudėtį ir kilmę. Skandalas dėl produktų sudėties Rytų Europos rinkoms daug ką papiktino, bet nė viena didžioji korporacija per paskutinius dvidešimt kelerius metus neatliko nė vieno mūsų skonio tyrimo. Tai pabrėžęs ekspertas pridūrė, kad didieji gamintojai nuomonę apie mūsų rinką susidarė tuomet, kai lietuviai dar buvo „visiški ubagai“.
Internete apsiperka vangiai
Pasak A.Urbonavičiaus, internetinė prekyba Lietuvoje tebėra užuomazgos stadijos, mat lietuviai kol kas perka internetu tik skrydžių bilietus, bilietus į renginius ir buitinę techniką bei užsisako viešbučius.
Vidutiniškai lietuvis tik kartą per mėnesį perka ką nors internetu, o vieno pirkimo metu išleidžia apie dvidešimt septynis eurus.
„Nemėgsta lietuviai pirkti nepasimatavę. Žinau, kad perkami internetu apatiniai drabužiai, vyriški marškiniai ir nuotakų suknelės siunčiamos iš Kinijos“, – kalbėjo pranešėjas.
Tik du procentai lietuvių internetu reguliariai perka maistą.
