Ekspertas apie nuolaidų medžiotojus: lietuviškas bruožas – išgyventi bet kokia kaina

„Pozityviausias dalykas, kurį davė emigracija, – išvažiavo pikti žmonės, kurie Lietuvoje galėtų pridaryti didelių nemalonumų valdžiai“, – savo įžvalgomis apie Lietuvos ekonominio gyvenimo subtilybes dalijosi Artūras Urbonavičius, renginyje „Baltic Retail Forum 2017“ skaitęs pranešimą „Pirkimo paradoksai“.

Lietuviai itin aktyviai „medžioja“ nuolaidas.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuviai itin aktyviai „medžioja“ nuolaidas.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuviai itin aktyviai „medžioja“ nuolaidas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuviai itin aktyviai „medžioja“ nuolaidas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuviai itin aktyviai „medžioja“ nuolaidas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuviai itin aktyviai „medžioja“ nuolaidas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuviai itin aktyviai „medžioja“ nuolaidas.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuviai itin aktyviai „medžioja“ nuolaidas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 11, 2017, 2:27 PM

„Pirkėjai nelojalūs nei prekybos tinklams, nei prekių ženklams. Tai parodė ir didžiųjų prekybos tinklų pirkėjų migracija į „Lidl“. Žinoma, migracija ir anksčiau vyko tarp didžiųjų prekybos tinklų“, – kalbėjo „BALTMI Baltics Market Insights“ verslo plėtros vadovas. Lietuviai, anot pranešėjo, „migruoja“ tarp prekių ženklų ir juos tai daryti masina nauji pasiūlymai, geresnės kainos.

51 proc. visų prekių nuperka su nuolaida

Akciniai pasiūlymai ir gana agresyvi jų reklama, anot A.Urbonavičiaus, prasidėjo nuo 2008 metų, kai didiesiems prekybos tinklams buvo sunku sugeneruoti pinigų srautus. „Kas vyksta? Jūs, kaip vartotojai, galite tai lengvai patikrinti: vienas tinklas labai agresyviai reklamuoja kelių produktų akcijas, bet nuėję į kitą tinklą, rasite tuos pačius produktus panašiomis ar net geresnėmis kainomis. Tinklai mėgdžioja vieni kitų akcijas ir pirkėjai sumaniai tuo naudojasi“, – teigė ekspertas.

53 proc. krepšelių iš viso Lietuvos pirkėjų krepšelių kiekio yra su akciniais produktais. „Akcinių prekių yra tiek daug, kad net ir norėdamas pirkti be akcijų sunkiai to išvengsi.  51 proc. viso prekių kiekio nuperkama su nuolaida“, – sakė jis ir pridūrė, kad negendantiems produktams, kuriuos patogu kaupti, pirkėjai dažnai išlaukia 30–40 proc. nuolaidos ir tada jų perka didesnį kiekį.

A.Urbonavičiaus teigimu, pirkėjas yra racionalus ir prisitaikantis prie rinkos diktuojamų sąlygų. „Šalyje vartotojas užspeistas į kampą ir bando atsilaikyti. Labai lietuviškas bruožas – kad ir ką jūs man padarysite, aš pragyvensiu.“

Dvi ir netgi trys Lietuvos

Lietuvos rinka, anot eksperto, itin jautri kainų pokyčiams. „Tai mes čia Vilniuje, vilkėdami kostiumus, brangiomis mašinomis atvažiavę į gražų pastatą manome, kad visa Lietuva tokia. Tikrai ne. Yra ir kita – vadinamoji antra (ir netgi trečia) Lietuva...“

„Didelė pirkėjų dalis skursta. Tai mūsų tėvynainiai, kurie tenkina tik bazinius savo poreikius. Jiems nesvarbi produkto sudėtis, nes perka pigiausius produktus ir yra lojalūs tik žemai kainai ir neišmaniai naudojasi akcijomis. Šie žmonės specialiai naršo po parduotuves ieškodami pigiausių produktų“, – kalbėjo A.Urbonavičius.

Lietuvių piniginės storį ir norą ją atverti puikiai iliustruoja situacija drabužių rinkoje. „Drabužiai vidutiniškai perkami vieną kartą per mėnesį, o vieno pirkimo metu vidutiniškai išleidžiama 19 eurų“, – teigė A.Urbonavičius ir patikslino, kad drabužius lietuviai perka puikiai žinomų prekių ženklų parduotuvėse, prekybos centruose bei turguose ir tik 8–9 procentai atitenka dėvėtais drabužiais prekiaujančioms parduotuvėms, tačiau, kai pasižiūrime į situaciją pagal įsigytus vienetus, – trečdalis lietuvių nuperkamų drabužių yra iš „second hand“ (liet. „iš antrų rankų“) prekybos vietų.

„Kai kalbame apie skurdo Lietuvą, tikrai negalime sakyti, kad tik vargingai gyvenantys žmonės perka dėvėtų drabužių parduotuvėse. Mano sūnus specialiai važiuoja ten nusipirkti džinsų ir paskui sako: „Kainavo tik pusantro euro, pažiūrėk, kokie gražūs.“ Taip yra – ten perka jaunimas, įžymybės, kurios paskui vesdamos renginius pasako, kad ilgos suknelės kainavo 10 eurų, bet didžioji dauguma ten drabužius perka kas pusantro mėnesio ir išleidžia 4,6 euro. Tai daro ketvirtadalis Lietuvos.“

„Šiemet, kai mes kalbame apie nemažėjančius emigracijos skaičius ir mažėjantį vartotojų skaičių, kalbame apie tai, kad vidaus rinka pasiekė viršutinę ribą. Tai politikų ir verslo atsakomybės reikalas, ir tik drastiški sociodemografiniai pokyčiai skatins ekonomiką“, – kalbėjo A. Urbonavičius ir pridūrė, kad vartotojų elgesį veikia ir racionalumas, tad ir kokybės poreikis susijęs tik su gera kaina.

Anot jo, prekybininkų sėkmingo darbo ateitis – individualizuota rinkodara, mat masinė reklama ir masiniai pasiūlymai jau nebeveikia taip, kaip anksčiau.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.