Patvirtindama savo ankstesnius vertinimus GUS pranešė, kad rugsėjo mėnesį kainų augimo tempas buvo 2,2 proc., palyginti su 1,8 proc. rugpjūčio mėnesiu. Lyginant su rugpjūčio mėnesiu prekių ir paslaugų krepšelio kaina padidėjo 0,4 procento. Niekas nesitikėjo tokio spartaus kainų kilimo, rašo portale „wyborcza.pl“ Anna Popiołek.
Maistas vis brangesnis
Iki šiol nebuvo žinoma, kas brango labiausiai. Dabar GUS pateikė išsamius duomenis. Kas atsitiko? Labiausiai infliaciją padidino brangstantis maistas. Palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėnesiu, kainos pakilo net 5,3 procento. „Tai lėmė visų pirma daržovių, mėsos, pieno produktų: sviesto, sūrio ir kitų, taip pat kiaušinių bei vaisių kainų didesnis metinis augimo tempas“, – aiškina banko „Credit Agricole“ vyriausiasis ekonomistas Jakubas Borowskis.
„Teisės ir teisingumo partija kiša ranką į vartotojo kišenę!“
Per mėnesį maistas pabrango 0,5 procento. Labiausiai – net 6,9 proc.! – pabrango sviestas. Tai daugiausia ankstesnių spekuliacijų apie jo pabrangimą pasaulinėje rinkoje pasekmė. Rugsėjo mėnesį taip pat pabrango daržovės, vaisiai ir ryžiai, konstatuoja straipsnio autorė.
„Spartesnis vaisių kainų kilimas buvo susijęs su smarkiai sumažėjusiais priskinamų vaisių kiekiais 2017 metais – pasiektas žemiausias lygis per laikotarpį nuo 2010 metų. Prie to didele dalimi prisidėjo pavasarinės šalnos. Todėl, pagal mūsų paskaičiavimus, lenkiškų obuolių ir kriaušių kainų metinė dinamika rugsėjo mėnesį gerokai pakito – kainų didėjimo sparta išaugo“, – sako J. Borowskis.
Degalinėse taip pat brangiau
Rugsėjis buvo jau nebe pirmas mėnuo, kai augo kainos degalinėse. Tik per mėnesį jos padidėjo 3,5 procento. „Degalų kainų augimą nulėmė augančios pasaulinės naftos kainos ir stipresnis doleris“, – sako banko „Bank Pocztowy“ vyriausioji ekonomistė Monika Kurtek.
Kas dar pabrango? „Tradiciškai rugsėjis atnešė drabužių ir avalynės kainų sezoninį augimą 2,1 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Šio kainų augimo mastas buvo žymiai didesnis nei tą patį mėnesį ankstesniais metais. Taip pat labai išaugo išlaidos, susijusios su naudojimusi būstu, įskaitant energijos nešlius“, – pažymi banko „Bank Pekao“ vyriausiasis ekonomistas Adamas Antoniakas.
Dėl vis didėjančios infliacijos gali būti padidintos paskolų palūkanų normos. Kainų kilimas gali paskatinti Pinigų politikos tarybą (lenk. Rada Polityki Pieniężnej – RPP – Lenkijos nacionalinio banko sprendžiamasis organas. – Red.) greičiau apsispręsti dėl palūkanų normų padidinimo, kurios šiuo metu yra žemiausio lygio per visą istoriją.
Tačiau ekonomistai ramina, kad palūkanų normų padidinimo anksčiausiai galima tikėtis tik kitų metų pabaigoje. Nors ir tai dar neaišku, kadangi Taryba gali atidėti jų pakėlimą iki 2019 metų, kaip skelbė anksčiau. „Po paskutiniosios RPP konferencijos galima daryti prielaidą, kad tol, kol infliacija nebus maždaug 2,5 proc., Taryba nebus linkusi galvoti apie palūkanų normų didinimą. Tad lieka galioti scenarijus, pagal kurį palūkanų normos šiais metais nebus keičiamos, taip pat išlieka maža tikimybė, kad palūkanų normos bus padidintos kitais metais“, – sako banko „Bank Pocztowy“ vyriausioji ekonomistė.
Parengė Leonas Grybauskas