Emigrantai pasakė, kokia alga juos priviliotų atgal į Lietuvą

Skaičiuoti iš Lietuvos išvykusius jau tapo šių dienų įpročiu. Vis dėlto pasaulio lietuvių bendruomenė pabrėžia moralinę ir emocinę skirtį tarp likusiųjų ir nusprendusiųjų ateitį kurti kitoje šalyje. Nors vieno recepto, kuris grąžintų išvykusius, nėra, išeičių spektras – platus.

Emigrantai į Lietuvą grįžtų, jei uždirbtų nuo 1500 eurų ir jaustųsi reikalingi.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Emigrantai į Lietuvą grįžtų, jei uždirbtų nuo 1500 eurų ir jaustųsi reikalingi.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Emigrantai į Lietuvą grįžtų, jei uždirbtų nuo 1500 eurų ir jaustųsi reikalingi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Emigrantai į Lietuvą grįžtų, jei uždirbtų nuo 1500 eurų ir jaustųsi reikalingi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Emigrantai į Lietuvą grįžtų, jei uždirbtų nuo 1500 eurų ir jaustųsi reikalingi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Emigrantai į Lietuvą grįžtų, jei uždirbtų nuo 1500 eurų ir jaustųsi reikalingi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Guoda Burokienė<br>T.Bauro nuotr.
Guoda Burokienė<br>T.Bauro nuotr.
Romas Lazutka<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Romas Lazutka<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 25, 2017, 5:01 PM, atnaujinta Oct 26, 2017, 10:41 AM

Seimo ir Pasaulio lietuvių komisijos posėdyje, skirtame išeitims, kaip sugrąžinti išvykusius lietuvius, komisijos narys Rytis Virbalis išvardijo epizodus, kai ryšys su užsienyje gyvenančiais lietuviais buvo susilpnintas.

„Niekas nesiginčys, kad norime būti reikalingi tėvynei. Ir tikimės, kad tokie ir esame. Bet vienas pavyzdys: grįžimo argumentai yra ne tik ekonominiai ir socialiniai, bet ir emociniai. Ir ryšys su tėvyne per pilietybę yra labai stiprus. Žmogui gavus Migracijos departamento raštą, kad netenka pilietybės, tai tiesiog smūgis“, – posėdyje sakė R.Virbalis. Jis taip pat paminėjo ir „Sodros“ raštus dėl nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų – dėl to sulaukęs emigrantų pasipiktinimo. Jo teigimu, tai galėjo būti sprendžiama kur kas korektiškiau.

„Mes matome nemažai gerų tendencijų. Kad ir vieno langelio principas. Vis dėlto Vilniaus mieste jo nėra. Ir jei aš noriu gauti visą informaciją, kol kas negaliu to gauti šalies sostinėje“, – problemą pabrėžė R.Virbalas.

Ekonominiai motyvai taip pat labai svarbūs lietuviams, kurie norėtų grįžti į Lietuvą. „Tai yra lemiantys veiksniai. Ir dabar mes turime ekonomikos augimą, rodikliai rodo gerėjimą, bet tai, deja, nesitransformuoja į žmonių gyvenimo gerėjimą“, – sakė komisijos narys ir paklausė, ar kas nors registruoja tuos, kurie grįžta į Lietuvą, bet nusprendžia ir vėl krautis lagaminus ir geresnio gyvenimo ieškoti svetur.

Ar Lietuvai reikia tik sėkmės lydimų?

Seimo Migracijos komisijos pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė susirinkusiems pateikė statistinės informacijos, kuri nupiešia konkretų emigranto portretą.

„Nuo 2012 iki 2016 metų iš Lietuvos emigravo apie 212 tūkstančių gyventojų. Iš jų grįžo apie pusę – 108 tūkstančiai. Dažniausiai emigruoja 20-39 metų asmenys. Ir kas antras emigruoja į Jungtinę Karalystę“, – pasakojo G.Burokienė ir pridūrė, kad iš Jungtinės Karalystės grįžta kas trečias emigrantas.

 

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Laura Vildžiūnaitė iškėlė svarbų klausimą, į kurį aiškaus atsakymo taip niekas ir nepateikė.

„Daug šaunių planų ir programų mes čia matome, kad ir „Versli Lietuva“, „Kurk Lietuvai“, „Globali Lietuva“, „Renkuosi Lietuvą“. Mūsų tema šiandien yra „Lietuvai reikalingi“, bet iš visų programų susidaro bendras vaizdas, kad Lietuvai reikalingi tik gabūs, verslūs, turtingi žmonės, kurie duotų naudos. O jeigu esi pilietis ir nesi toks sėkmės lydimas, turtingas ir išsilavinęs? Kokią žinutę mes jiems siunčiame? Ar jie mums taip pat reikalingi, ar mums reikia tik sėkmės lydimų?“ – klausė L.Vildžiūnaitė.

Grįžtų, jei Lietuvoje uždirbtų 1500 eurų

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė susirinkusiems paviešino jos atliktos apklausos duomenis. Jie parodė, dėl kokių priežasčių tautiečiai nusprendė išvažiuoti ir dėl kokių nuspręstų grįžti atgal į Lietuvą.

„Nors į mano improvizuotą apklausą, kurią platinau per mūsų bendruomenės socialinius tinklus, atsakė tik per 200 žmonių, ji rodo aiškias tendencijas. 42 procentus balsų surinko atsakymas „nepakankamas darbo užmokestis“, 38 proc. apklaustųjų sakė, kad pajamų nepakanka išlaikyti šeimą, 9 procentai įvardijo emocinį klimatą“, – priežastis išvykti vardijo D.Asanavičiūtė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės teigimu, 89 procentai apklaustųjų teigė, kad juos paskatintų grįžti lūkesčius atitinkantis darbo užmokestis.

„Kad būtų paprasčiau, paprašiau nurodyti, kokia suma juos priverstų grįžti. Jų nuomone, poreikius atitiktų atlyginimas nuo 1500 iki 2000 eurų“, – sakė D.Asanavičiūtė.

Pradėjusi kalbėti apie receptą, kaip sugrąžinti išvažiavusius lietuvius, D.Asanavičiūtė turi paprasčiausią sprendimą.

„Paprastas skelbimas užsienyje leidžiamoje lietuviškoje spaudoje parodytų, kad kviečiame grįžti ne tik talentus. Ne tik juos bandome susigrąžinti. Mums reikia ir mokytojo, kuris galėtų dirbti regione“, – sakė D.Asanavičiūtė, prisidėdama prie klausimą dėl talentingų lietuvių grįžimo iškėlusios L.Vildžiūnaitės.

Vieno recepto nėra

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka taip pat pritarė, kad vieno aiškaus sprendimo nėra. Tačiau, jo nuomone, esminis dalykas – stengtis palaikyti ryšius ir palengvinti informacijos prieinamumą grįžtantiems.

„Bet esminis dalykas yra ekonominė ir socialinė padėtis ir jų klimatas. Ilgą laiką buvo teisinamasi, kad mūsų ekonomika yra silpna, kad esame skurdi šalis. Bet, žiūrint į kitų šalių pavyzdį, juk iš kitų skurdesnių šalių žmonės neišvažiuoja taip masiškai, kaip iš Lietuvos“, – sakė R.Lazutka.

 

Jo teigimu, būtina sutvarkyti mokesčių sistemą.

„Nelygybė ir netolygiai pasiskirstę rezultatai ateina iš mokesčių sistemos sutvarkymo. Ir reikia finansuoti socialinius reikalus. Tai privalu daryti. Todėl, kad šiuolaikinė visuomenė yra vadinama rizikos visuomene. Labai sunku pasiūlyti vieną taiklų receptą. Reikia tiesiog bendrą ekonominį ir finansinį klimatą keisti. Tai nėra lengvas kelias, bet kitų kelių aš nematau“, – savo požiūrį dėstė R.Lazutka.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.