Lietuvoje importuota 75 proc. suvartotos elektros, 43 proc. – Švedijos, 26 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 31 proc. elektros – iš trečiųjų šalių. Vietinė gamyba didėjo visose Baltijos šalyse ir bendra gamyba išaugo 11 proc., daugiausiai – 30 proc. didėjo vėjo elektrinių gamyba.
Šiluminės elektrinės gamino 22 proc. daugiau, tuo tarpu hidroelektrinėse pagaminta 18 proc. mažiau. Lietuvoje vartojimas išliko stabilus, o gamyba išaugo 12 proc. Vėjo elektrinės pagamino 34 proc. daugiau nei praėjusią savaitę ir sudarė 59 proc. visos vietinės gamybos, o hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių gamyba mažėjo atitinkamai 10 proc. ir 8 proc.
Spalio 23 – 29 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 45 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 6 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 40 proc.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 59 proc., o Lietuvos kryptimi – 5 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 85 proc., Švedijos kryptimi – 0 proc.