Retas atsispyrė pagundai įsigyti lietuviško vandens „Žalia giria“, nes tam buvo labai svari priežastis.
Apsukrūs pirkėjai gerai apskaičiavo tokių pirkinių naudą. Pusantro litro negazuoto vandens „Žalia giria“ tądien Suvalkuose kainavo 0,59 zloto – vos 14 euro centų. Pusė litro – 0,49 zloto (0,12 euro)
„Grįžęs namo į Lietuvą priduosi plastikinius butelius, gausi 10 euro centų depozito ir išeis, kad vanduo atsiėjo 4 arba 2 centus“, – svarstė taupūs suvalkiečiai, kuriems kelionės apsipirkti Lenkijoje tapo kone kasdienybe.
Dar daugiau suvalkiečių į Suvalkus ėmė keliauti, kai ten buvo atidarytos „Vynoteka“ parduotuvės. Jos savininkai užsakė autobusą, kuris du kartus per dieną atveža lietuvius apsipirkti.
Taupiausieji greit suprato, kad ir kelionė nekainuoja, ir vanduo beveik nemokamas.
Tačiau ne visus butelius, įsigytus užsienyje, Lietuvos taromatai priima – tik tuos, kurių barkodai sutampa su Lietuvoje parduodamais.
Tuo naudojasi ne tik į Lenkiją važinėjantys, bet ir kitame Lietuvos krašte gyvenantys tautiečiai, kurie apsipirkinėja Latvijoje.
Latvijoje taip pat nėra butelių depozito, todėl iš šios šalies kartais taupūs latviai atveža į Lietuvos taromatus pilnus maišus butelių, kuriuos sėkmingai iškeičia į pinigus arba prekes.
Kita vertus, lietuviai savaitgalį nepraleido progos užsukti ir į Seinus, kur maždaug po poros mėnesių pertraukos buvo atidaryta atnaujinta „Biedronka“ parduotruvė.
Žmonės ir čia pirko vandens, tačiau lenkiško, mat parduotuvėje nėra toks didelis jo asortimentas. Lenkiško 1,5 l talpos mineralinio vandens kaina siekė 0,99 zloto (0,23 euro).
Vis dėlto daug labiau nei vanduo Seinuose lietuviams rūpėjo kitos prekės: mėsa, vištiena, makaronai, kava, pienas ir jo produktai bei įvairios buities prekės. Nė vienas jų neabejojo, kad pirkiniams išleidžia kone perpus mažiau pinigų, nei už tokiį pat jų kiekį paklotų Lietuvoje.
