Jauna moteris teigė norinti kurti savo verslą Lietuvoje, tačiau taip garsiai eskaluojami šūkiai apie paramą jaunam verslui, pasak jos, yra nieko verti, mat jaunam žmogui ją gauti – neįmanoma. Ir tai verčia ieškoti kitų, šaliai ir jos biudžetui nenaudingų variantų.
Nori kurti savo įmonę
Moteris pasakojo, kad šiuo metu ji dirba transporto sektoriuje, tačiau planuose – jos pačios įmonė, kuri užsiimtų tarptautiniu krovinių pervežimu.
„Jau keletą metų dirbu transporto sektoriaus versle, Norisi ir savo įmonės, ir pačiai kažką turėti. Vis kalbama, kad valstybė gali paremti verslą, duoti paramą, tačiau paaiškėjo, kad man toks įstatymas negalioja“, – nusivylusi pasakojo ji.
Nuėjusi į Lietuvos darbo biržą moteris sužinojo, kad negali gauti paramos verslui: „Kaip man sakė konsultantė, valstybė neremia transporto sektoriaus. Ji taip pat sakė, kad jei už tuos pinigus nusipirkčiau vilkiką, jis būtų ne mano darbo vieta. Suprantate? Galiu nusipirkti kompiuterį, telefoną ir panašiai, bet ne vilkiką, nes aš su juo nedirbsiu. Aš jiems aiškinau, kad sukursiu papildomą darbo vietą, nes samdysiu vairuotoją, jiems tai nerūpėjo“, – piktinosi S.Karvelienė.
Mato išeitį
Po susitikimo su Darbo biržos darbuotoja moteris pasakojo likusi nusivylusi ne tik Lietuvos įstatymais, bet ir pačia valstybe.
„Pavargau išvykusiems draugams įrodinėti, kad Lietuvoje gyventi įmanoma ir asmeniškai pradedu smarkiai abejoti. Taip pat bijau pradėti domėtis apie jaunų šeimų paramą būstui, nes, manau, rezultato teigiamo taip pat nesulauksiu“, – kalbėjo ji.
Pasak S.Karvelienės, ji šiuo metu teigė ieškosianti kitos šalies, kur jaunimui kurti verslą būtų paprasčiau: „Domėsiuosi įmonės steigimu kitose šalyse. Štai Estijoje sąlygos yra labai palankios, geresnės“, – sakė moteris.
Pasipiktinimo laišką ji pasakojo išsiuntusi ir kai kuriems valdžios atstovams: „Laišką išsiunčiau ir Gabrieliui Landsbergiui, Sauliui Skverneliui, Aušrai Maldeikienei, Linui Kukuraičiui. Jei atvirai, aš nelaukiu pagalbos, tiesiog noriu, kad paaiškintų situaciją. Nenoriu visko už dyką, žinau, kad turiu dirbti, bet mane piktina tai, kad sąlygos gauti paramą nėra lygios. Kažkas gali pradėti verslą, o aš ne“, – pyko S.Karvelienė.
Prašė ne tos paramos
Kaip situaciją paaiškino Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, moteris kreipėsi dėl subsidijos savo darbo vietai įsteigti, o to nieku gyvu negalima lyginti su jauno verslo kūrimo paramos gavimu.
„Parama skiriama sukurti sau darbo vietą, o ne verslui kurti“, – aiškino Darbo biržos komunikacijos skyriaus specialistė.
Pasak jos, subsidija darbo vietai sau steigti gali būti skiriama, kai darbo vietą pirmą kartą sau steigia darbingo amžiaus neįgalusis, kuriam nustatytas darbingumo lygis iki 25 procentų arba sunkus neįgalumo lygis; darbingo amžiaus neįgalusis, kuriam nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, darbingas asmuo iki 29 metų; asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos.
„Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimu siekiama skatinti darbdavius steigti neįgaliesiems naujas darbo vietas arba pritaikyti prie bedarbio negalios esamas arba buvusiam bedarbiui, pradėjusiam savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos teritorinėje darbo biržoje nutraukimo dienos, pirmą kartą darbo vietą steigti Darbo biržos siųstam bedarbiui įdarbinti“, – situaciją komentavo M.Jankauskienė.
Tie, kurie šiuo metu turi darbą, tačiau norėtų pradėti dirbti savarankiškai, turėtų registruotis Darbo biržoje, gauti bedarbio statusą, paruošti paraišką. Anot specialistės, kitų programų, kurių pagalba būtų galima steigti ne darbo vietą, o savo verslą Darbo biržoje nėra.
„Šiuo klausimu reikėtų konsultuotis su „Invega“, tokią paramą teikia ir kitos valstybinės institucijos“, – sakė M.Jankauskienė.
