Parlamentarų teigimu, kylančias kainas Lietuvos gyventojai laiko viena aktualiausių problemų. „Eurostato“ duomenimis, kainų lygis Lietuvoje 2016 m. sudarė 62,9 proc. ES vidurkio. Pavyzdžiui, avalynės ir drabužių kainos Lietuvoje yra netgi vidutiniškai didesnės nei ES vidurkis. Taip pat Lietuvos gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausiai Europoje. Didelės kainos neigiamai veikia mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią, skatina dar didesnę socialinę nelygybę.
„Kainų kilimo priežastis tiek prekybininkai, tiek vartotojai supranta skirtingai – viešojoje erdvėje pilna įvairių aiškinimų ir interpretacijų. Todėl prašome Lietuvos banko atlikti detalų pastarųjų 4–5 metų kainų raidos Lietuvoje tyrimą, įvertinant, kokie konkrečiai veiksniai daro įtaką prekių ir paslaugų kainų augimui, ar kainų augimas yra pagrįstas ir nėra jokio piktnaudžiavimo“, – kreipimosi motyvus aiškino Ž. Pavilionis.
Seimo nariai siūlo įvertinti situaciją ir Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje, siekiant išsiaiškinti, ar konkurencija tarp prekybininkų yra pakankama.
„Lietuvos mažmeninės prekybos rinka yra ganėtinai koncentruota. Šiuo metu 71 proc. rinkos dalinasi keturi didieji mažmeninės prekybos tinklai. Todėl tyrime taip pat prašome įvertinti, ar Lietuvos rinkoje konkurencija tarp prekybininkų yra pakankama. Didesnė konkurencija gali užtikrinti mažesnes kainas“, – teigė L. Kasčiūnas.
Paklausime Lietuvos bankui parlamentarai taip pat prašo pateikti rekomendacijas politikos formuotojams, kokiomis priemonėmis būtų galima suvaldyti kainų kilimą ir kaip padidinti mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią.
