Jei padėsite tūkstančio eurų indėlį, po metų jo vertė jau bus mažesnė ir sieks 978 eurus, o jei pinigus tiesiog laikysite banko sąskaitoje, jų vertė per metus bus dar mažesnė – 940 eurų. Ką daryti, kad sukauptos santaupos neišgaruotų?
Reikia dalinti
„Kalbėdami apie santaupas žmonės galvoja apie jas, kaip apie vienalytį dalyką. Vis dėlto, santaupas reikia dalinti į dvi dalis“, – kalbėjo SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška.
Pirmoji santaupų dalis turėtų būti tarsi ekonominė pagalvė – pinigai, kuriuos būtų galima panaudoti įvykus kažkokiam netikėtam įvykiui. „Tai kelių mėnesių būtinųjų išlaidų suma, kuri turėtų siekti 2-4 tūkst. eurų arba 2-6 mėnesių išlaidas“, – sakė G.Milieška.
Antroji santaupų dalis, liekanti atmetus santaupas nenumatytiems atvejams – laisvi pinigai. „Mąstant apie šią santaupų dalį tikslas turėtų būti išvengti infliacijos“, – sakė SEB banko atstovas.
Vis dėlto, lietuviams šių taisyklių laikytis sekasi sunkiai – apskritai taupo tik pusė gyventojų ir dauguma jų per mėnesį santaupoms atidėti gali tik 30-150 eurų. Tik 2 proc. lietuvių yra sukaupę 2 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą, kurią galėtų panaudoti nenumatytiems atvejams.
Pinigai tirpsta
Lietuviai pamažu traukia savo santaupas iš kojinių – per paskutinį dešimtmetį vis daugėjo pinigų, kaupiamų indėliuose.
„Lietuvoje ir toliau dominuoja indėliai ir grynieji pinigai, per 10 metų šis santykis nepasikeitė“, – kalbėjo SEB banko vyriausiais analitikas Tadas Poviliauskas. Bendru mastu šalyje turto daugėja, bet jis lieka indėliuose, o šie esant infliacijai nuvertėja.
Per metus iš 1000 eurų indėlio nugaruos keli procentai ir po metų jis bus vertas 978 eurų. Dar blogiau, jei laikote pinigus einamojoje banko sąskaitoje – tokiu atveju iš tūkstančio eurų per metus lieka 940.
SEB banko analitikų teigimu, Lietuvoje iš indėlių neuždirbsi – reikia investuoti kitais būdais.
„Atrodo, kad indėliai turėtų atpirkti tuos nuostolius, patiriamus dėl infliacijos, bet kadangi Lietuva artėja prie ES vidurkio, pas mus infliacija spartesnė bei likusioje Europoje ir taip bus dar keliolika metų“, – sakė T.Poviliauskas.
Kaip nepralošti?
Dėl to analitikai pataria pinigus įdarbinti. „Mūsų pagrindinė mintis yra ta, kad tie žmonės, kurie jau sukaupė finansinę atsargą 3-6 mėnesiams, turėtų labiau rūpintis tomis virš šios sumos sukauptomis santaupomis. Negalima jų palikti be priežiūros, nes tokiu atveju pinigus valgys infliacija“, – sakė T.Poviliauskas.
G.Milieškos teigimu, pirmiausia svarbu sukaupti pinigus nenumatytiems atvejams bei svarbiems pirkiniams, kuriems taupoma, o paskui reikia pradėti galvoti apie kitus dalykus – nuosavą būstą, vaikus bei senatvę.
Tokiu atveju reikia pagalvoti apie investicijas – SEB banko analitikų nuomone, tai Lietuvoje gali sau leisti kas ketvirtas gyventojas. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų investicijos į investicinius fondus padidėjo 300 milijonų eurų, į biržines akcijas lietuviai investuoja mažiau, užtat didėja pensijų fonduose sukauptos lėšos – jos per dešimtmetį paaugo 2,4 mlrd. eurų.
Žinoma, investuoti reikia atsakingai. „Neturint plano, kaip elgtis su santaupomis, iškyla rizika nukrypti į kraštutinumus, kai pernelyg drąsiai imama investuoti nepalankiu metu ar per didelėmis sumomis, o kiekvienas didesnis vertės svyravimas sukelia nemažai neigiamų emocijų“, – pabrėžė SEB banko atstovas. Dėl to norintiems investuoti, bet nežinantiems kaip tai daryti gyventojams, siūloma pasitarti su specialistais.
