„Kaip gali būti, kad vienas miestas išsiskirtų tokiomis kainomis? Tai tikras gobšumas“, - kalbėjo Aušrys.
Didžiausia kaina
Prekybininkai, Kaziuko mugėje trims dienoms norintys išsinuomoti 9 kvadratinių metrų prekybos vietą, turi mokėti 64 eurus. O už tokį patį prekybos plotą Jūros šventėje tenka mokėti beveik 6 kartus daugiau – 360 eurų.
„Čia tik vienas pavyzdys. Daug kur prekybos vieta kainuoja 30 eurų, Birštone iš viso vos 5 eurai. Bet niekur nėra tokių kainų kaip Jūros šventėje“, - skundėsi Aušrys.
Vyras pasakojo, kad ankščiau panašios vietos buvo mažesnės – 6 kvadratiniai metrai – ir kainavo pigiau.
„Bet paskui buvo nuspręsta tas vietas padidinti ir pabranginti. Kažkas gudriai sugalvojo padidinti vietas į gylį. O mums nuo to juk jokio skirtumo, kiek mūsų plotas tęsiasi į parko ar šaligatvio pusę, į gatvę juk nelendam“, - kalbėjo prekeivis.
Jis teigė, kad Lietuvoje yra 300-500 žmonių, įvairiose mugėse prekiaujančių savo dirbiniais. „Tai tautodailininkai, žmonės su paveldo pažymėjimais. Mes negauname jokių nuolaidų, bet jų ir neprašome, tiesiog kad kainos būtų padorios. Ar įsivaizduojate kiek savo puodynių aš turiu parduoti, kad man atsipirktų prekybos vieta?“, - klausė Aušrys.
Jis teigė, kad nemažai menininkų į Jūros šventę tiesiog nebevažiuoja, nes tai pasidarė per brangu.
Prekybininkų tik daugėja
Rinkliavos dydį už prekybą Jūros šventėje nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. „Rinkliavos dydžiai kasmet nekeičiami, dabar galioja pirmą kartą per 7 metus pakeisti 2016 metais patvirtinti vietinės rinkliavos dydžiai“, - pasakojo šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.
Mažiausio paklausumo zonoje už 1 kv. m. prekybos ploto renkama 23 Eur, vidutinio – 32 Eur, didžiausio paklausumo zonoje – 40 Eur vietinė rinkliava.
Nors Aušrys pasakojo, kad vis daugiau prekybininkų Jūros šventę dėl per didelių kainų ima aplenkti, patys organizatoriai prekeivių skaičiumi nesiskundžia.
„Remiantis statistika, 2014 metais mugės prekybininkų skaičius buvo 786, 2015 m. – 674, 2016 m. – 675, 2017 m. – 826. Asmenų, turinčių tautodailininko statusą ar tautinio ir kulinarinio paveldo turėtojų skaičius Jūros šventės mugėje taip pat yra stabilus“, - sakė R.Žiubrys.
Jis teigė, kad ir šventės lankytojų skaičius pernai augo 20 proc.: „O optimalus mugės prekybininkų skaičius padeda užtikrinti jiems konkurencingą aplinką ir pelningą verslą.“
