2017 metais užsieniečiai Lenkijoje pirko prekių ir paslaugų už 41,5 mlrd. zlotų (9,83 mlrd. eurų) – 6,2 proc. daugiau nei 2016 metais.
Daugiausiai Lenkijoje pinigų išleido vokiečiai (40,5 proc. nuo bendros sumos), ukrainiečiai (26,3 proc.), čekai (11,5 proc.), slovakai (7,6 proc.), baltarusiai (7,7 proc.), lietuviai (4,5 proc.) ir rusai (1,7 proc.).
4,5 proc. lietuvių išleistų pinigų sudaro 427,5 mln. zlotų, arba beveik 102 mln. eurų.
Anot portalo, anksčiau skaičiai buvo panašūs, taigi pernai lietuviai Lenkijoje išleido daugiau nei 400 mln. eurų.
Iš pateiktų duomenų matoma, kad užsieniečiai Lenkijoje daugiausiai pirko ne maisto produktus (apie 85 proc. visų išlaidų), maistui ir nealkoholiniams gėrimams išleido apie 12 proc., paslaugoms skyrė apie 3 proc. išlaidų.
Siūlo imti pavyzdį iš kitų šalių
„Labai svarbu, kad šiuo metu nebūtų daroma skubotų sprendimų“, – lrytas.lt apie į Lenkiją plūstančius lietuvius kalbėjo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jo teigimu, į Lenkija vyksta ne tik lietuviai, ten maisto keliauja kone visos Lenkijos kaimynės, o ją pačią galima lyginti su Centrinės Rytų Europos Vokietija.
„Ten vyksta slovakai, čekai, vokiečiai, ukrainiečiai, baltarusai, rusai. Lenkija yra antra pagal pigumą valstybė visoje Europos Sąjungoje, jeigu neklystu. Ji – 20 proc. pigesnė negu Lietuva“, – sakė Ž.Mauricas.
Tiesa, anot jo, norint išspręsti problemą turėtų didėti konkurencija Lietuvos vietinėje rinkoje, tačiau lietuvių siekiamybė turėtų būti ne pigūs maisto produktai, o tai, kad lenkai į mūsų šalį atvyktų dirbti.
„Labiau reikėtų siekti ne to, kad lenkai pas mus važiuotų pirkti, o kad jie atvyktų čia dirbti. Šveicarai į Vokietiją masiškai vyksta apsipirkti, nors jie yra labai patriotiški, tačiau labai daug vokiečių važiuoja į Šveicariją dirbti. Manau niekas nesisundžia balansu ir viską priima kaip duotybę. Šveicaras nebando su vokiečiu konkuruoti pigumu, jie bando konkuruoti kitaip. Reikėtų imti pavyzdį“, – kalbėjo ekonomistas.
Tiesa, prasitarus apie PVM lengvatos maisto produktams taikymą, kaip galimą išeitį, Ž.Mauricas teigė, kad tokia taktika Lietuvai nepadėtų ir kainų nesumažintų.
„Čia būtų prastas sprendimas, nes PVM lengvata atvertų skylę biudžete, o tada reikėtų ieškoti kaip ją užkaišioti. Pagrindinis Lietuvos iššūkis yra ne kainos, o darbo užmokestis. Dėl to žmonės ir emigruoja. Juk jie emigruoja į tokias šalis, kuriose brangu gyventi, tačiau darbo užmokestis jose didelis. PVM lengvatos mažinimas maisto produktams būtų klaida, nes kainos nesumažėtų pilna apimtimi“, – sakė Ž.Mauricas.
