Ekonomistą stebina, kad tik pusė įmonių ketina didinti atlyginimus

„Nors mokesčių dydį verslas ir šiaip tradiciškai linkęs vertinti skeptiškai, tačiau aiškiai reiškiamas nepasitikėjimas mokesčių sistema turėtų būti vertinamas platesniame kontekste. Ekonomika paremta pasitikėjimu, o valdžios žadamos mokesčių reformos vienaip ar kitaip darys įtaką įmonių veiklai, darbo jėgos arba kapitalo apmokestinimui. Atsižvelgdamos į tai, įmonės gali stabtelėti, neskubėti su naujais projektais, darbo vietų kūrimu, o tai nėra gerai“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

R.Jurgaičio nuotr.
R.Jurgaičio nuotr.
Pasak „Swedbank“ vyr. ekonomisto N. Mačiulio bei finansų analitiko M. Dubnikovo, pusės verslo darbdavių planai kelti atlyginimus nėra prieštaringi tam, kad pusė įmonių vadovų tikisi neigiamų mokesčių reformos pasekmių.<br>J.Butkutės nuotr.
Pasak „Swedbank“ vyr. ekonomisto N. Mačiulio bei finansų analitiko M. Dubnikovo, pusės verslo darbdavių planai kelti atlyginimus nėra prieštaringi tam, kad pusė įmonių vadovų tikisi neigiamų mokesčių reformos pasekmių.<br>J.Butkutės nuotr.
Pasak „Swedbank“ vyr. ekonomisto N. Mačiulio bei finansų analitiko M. Dubnikovo, pusės verslo darbdavių planai kelti atlyginimus nėra prieštaringi tam, kad pusė įmonių vadovų tikisi neigiamų mokesčių reformos pasekmių.<br>J.Butkutės nuotr.
Pasak „Swedbank“ vyr. ekonomisto N. Mačiulio bei finansų analitiko M. Dubnikovo, pusės verslo darbdavių planai kelti atlyginimus nėra prieštaringi tam, kad pusė įmonių vadovų tikisi neigiamų mokesčių reformos pasekmių.<br>J.Butkutės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 6, 2018, 10:10 AM, atnaujinta Apr 6, 2018, 10:35 AM

„Nors mokesčių dydį verslas ir šiaip tradiciškai linkęs vertinti skeptiškai, tačiau aiškiai reiškiamas nepasitikėjimas mokesčių sistema turėtų būti vertinamas platesniame kontekste. Ekonomika paremta pasitikėjimu, o valdžios žadamos mokesčių reformos vienaip ar kitaip darys įtaką įmonių veiklai, darbo jėgos arba kapitalo apmokestinimui. Atsižvelgdamos į tai, įmonės gali stabtelėti, neskubėti su naujais projektais, darbo vietų kūrimu, o tai nėra gerai“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

Tuo metu Lietuvos banko užsakymu atlikta įmonių apklausa rodo, kad pusė įmonių šiemet numato savo darbuotojams kelti atlyginimus. Be to, didžioji dalis apklaustų įmonių vadovų ir finansininkų mano, kad darbo užmokestis bus sparčiai didinamas bent porą metų.

Atlyginimų negali nedidinti

Pasak „Swedbank“ vyr. ekonomisto N. Mačiulio bei finansų analitiko M. Dubnikovo, pusės verslo darbdavių planai kelti atlyginimus nėra prieštaringi tam, kad pusė įmonių vadovų tikisi neigiamų mokesčių reformos pasekmių.

„Nemanau, kad vien neigiami lūkesčiai ir pesimizmas dėl būsimos mokesčių reformos turėtų užkirsti kelią atlyginimų didinimui. Spaudimas kelti atlyginimus šiuo metu labai didelis, nes daugelyje sektorių trūksta darbuotojų. Tam palankios ir visos ekonominės aplinkybės – pernai produktyvumo augimas buvo labai spartus, jis viršijo 4 proc., šiemet, tikėtina, išliks nemažas ir sieks 3 proc. Tai tikrai leidžia įmonėms didinti atlyginimus.

Žinoma, kai kuriuose regionuose, mažesniuose miesteliuose, kur yra vos pora įmonių, darbuotojai neturi pasirinkimo, jų derybinės galios silpnos, todėl įmonės gali piktnaudžiauti situacija ir nedidinti atlyginimų. Tačiau tokių įmonių yra mažuma, tad mane nustebino tai, kad tik 50 proc. įmonių sako didinsiančios atlyginimus. Manau, esant dabartinei ekonominei situacijai, atlyginimų ir produktyvumo santykiui, atlyginimus turėtų didinti didžioji dalis įmonių“, – teigia N. Mačiulis.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidiumo narys bei Mokesčių komisijos pirmininkas M. Dubnikovas aiškina, kad bet kokia nežinomybė verslui kelia nerimą, tad pesimizmą įmonės demonstruoja ir dėl būsimos mokesčių reformos, kurios valdantieji kol kas neatskleidžia.

„Verslo aplinkai labai kenkia nežinomybė. Verslas bijo dėl ateities, tačiau matydamas šiandieną egzistuojantį didelį specialistų poreikį, norėdamas juos išlaikyti, neišvengiamai turės didinti atlyginimus.

Lietuvos ekonomikai tai yra gerai, nes padidės žmonių perkamoji galia. Tačiau įmonėms tai reiškia didesnę įtampą – nors jų pajamos auga, pelno augimas lėtėja. Taigi verslas yra priverstas didinti atlyginimus ir tam tikra prasme tai yra rizika, kita rizika – mokesčių pakeitimai, kurių šiandieną niekas nežino“, – kalba M. Dubnikovas.

Nerimą kelia gyventojų pajamų mokestis

Nors vyriausybė konkrečias mokesčių reformos gaires sako atskleisianti balandžio viduryje, anksčiau buvo teigta, kad planuojamos mokesčių pertvarkos metu būtų jungiamos darbuotojų ir darbdavių mokamos socialinio draudimo įmokos, bazinė pensija būtų perkelta į biudžetą, toliau didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis.

Pasak M. Dubnikovo, anksčiau pasigirdę teiginiai apie galimus pokyčius realiai didelių rizikų verslui nekelia. Jam antrina ir N. Mačiulis, sakydamas, kad reforma nebus tarsi žaibas iš giedro dangaus.

„Anksčiau įvairiuose kontekstuose buvo pateikta užuominų, kas keisis. Tai – socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio sujungimas, galbūt keisis socialinio draudimo įmokų nukreipimas į „Sodrą“ ar pensijų fondus. Tačiau iš to, ką girdėjome, tai nebus radikali mokesčių reforma. Vis dėlto yra viešas vyriausybės pažadas, kad dirbančiųjų mokestinė našta nedidės, o kai kuriems ji mažės. Pesimizmas galbūt labiau kyla todėl, kad nesitikima, jog bus labai patobulinta mokesčių sistema.

Socialinio draudimo įmokų sujungimas su gyventojų pajamų mokesčiu reikštų, kad gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų didesnis, padidėtų dividendų, kapitalo prieaugio pajamų ar palūkanų apmokestinimas. Kai kuriuos asmenis tai paliestų, tačiau tai nėra didelė dalis Lietuvos gyventojų ir tai niekaip nesusiję su darbo jėgos apmokestinimu. Galbūt įmonių vadovai dėl to ir nerimauja – bijo didesnio dividendų mokesčio“, – svarsto N. Mačiulis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.