Kovo mėnesio prizą laimėjusi vilnietė teigė Kvitų žaidime dalyvaujanti ne pirmą kartą, o kvitus už turgavietėse įsigytas prekes žaidime registruojanti nuolat nuo pat šio žaidimo pradžios.
Sprendimą dalyvauti Kvitų žaidime laimėtoja priėmė po kelių nesėkmingų bandymų laimėti įprastose loterijose. Jos teigimu, dalyvauti kvitų loterijoje daug paprasčiau – savitu „loterijos bilietu“ tampantis fiskalinis kvitas gaunamas nemokamai, o jį užregistruoti internetinėje VMI svetainėje galima kada tik panorėjus.
Planus, kur išleisti netikėtai piniginę papildžiusius 5 tūkst. eurų, laimėtoja dar tik dėlioja, tačiau įvardijo, kad šeima jau kuris laikas svarstė apie naują automobilį.
„Žvelgiant į žaidime laimėjusius kvitus, matome tendenciją, kad ir tokie smulkūs pirkiniai kaip kelios bandelės turguje ar dienos pietūs valgykloje gyventojui gali „atsipirkti“ net šimteriopai. Galima sakyti, kad itin pasiseka automobilio remonto paslaugas perkantiems ir kvitus pasiimantiems asmenims – šioms paslaugoms išleidžiamos sumos žymiai didesnės, tad laimėjimas tam tikra dalimi padengia gyventojo patirtas išlaidas“, – kalbėjo Kvitų žaidimo projekto vadovas Rolandas Puncevičius.
Žaidimo laimėjimą atsiimti reikia per 20 darbo dienų laikotarpį, o žaidime dalyvauti galima registruojant tik fiskalinius kasos aparato kvitus. Toks kvitas apačioje turi Fiskalinį logotipą, kurį sudaro trijų raidžių „LTF“ derinys. Be to, fiskalinių kasos aparatų kvitų pavyzdžius ir visą aktualią su kvitų žaidimu susijusią informaciją galite rasti internete, adresu kvituzaidimas.vmi.lt.
Per dieną vidutiniškai užregistruojama apie 7 tūkst. kvitų, todėl kas mėnesį sulaukiama daugiau nei 200 tūkst. kvitų. Šią savaitę žaidimui pateiktų kvitų skaičius perkopė pirmąjį milijoną. Iš jų apie 60 proc. sudaro kvitai už paslaugas, likę – už turgavietėse įsigytas prekes.
Kvitų žaidime užregistruotų kvitų skaičius jau pasiekė milijoną, o gyventojams išdalinta per 60 tūkst. eurų piniginių prizų. Žaidimas jau atsipirko – vien per pirmus tris žaidimo mėnesius viešojo maitinimo sektoriuje Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaičiuojama 900 tūkst. eurų daugiau.
VMI pirmojo nacionalinio kvitų žaidimo objektus parinko įvertinusi tuos sektorius, kuriuose rizika, jog apskaitomos ne visos pajamos ir taip nuslepiama dalis valstybės biudžetą turinčių pasiekti mokesčių, yra didesnė.
„Šiuo metu atvejus, kai vengiama mokesčių neapskaitant tam tikros dalies gaunamų pajamų, dažniau fiksuojame turgavietėse ir paslaugų sektoriuje. Ypatingą dėmesį skiriame būtent viešojo maitinimo paslaugoms, o pasiekti rezultatai rodo ne tik skaidrėjančią verslo aplinką, bet ir augantį gyventojų sąmoningumą – žmonės dažniau paprašo būtent fiskalinio kvito, nes jis patvirtina, kad mokesčiai už įsigytą prekę ar paslaugą tikrai nukeliaus į valstybės biudžetą“, – teigė R.Puncevičius.
