Rusijai okupavus Krymą buvo kalbų, kad futbolo pirmenybes reikia perkelti į kitą šalį. Dabar – kad į rungtynes nederėtų vykti Vakarų valstybių vadovams, kurie neretai stadionuose stebi savo rinktinių žaidimą.
Tačiau rusai ne tik tikisi didžiulio pinigingų aistruolių antplūdžio, bet ir skaičiuoja, kiek šis renginys kilstelės šlubuojančią šalies ekonomiką.
Teiginiai – abejotini
Finalinio čempionato etapo organizaciniam komitetui vadovaujantis Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius tik šviesiomis spalvomis tapė paveikslą apie futbolo įtaką šalies ūkiui.
Anot jo, šios pirmenybės paskatins valstybės bendrąjį vidaus produktą (BVP) augti vienu procentu labiau nei įprastai.
„Tai įspūdingas skaičius. Galiu užtikrinti, kad be pasaulio futbolo čempionato mūsų ekonomikos augimas nebūtų toks, kokį matome dabar“, – sakė vicepremjeras.
Pasak jo, šalies BVP pastaruosius penkerius metus nuosekliai augo, kol šįmet pasiekta didžiausia ūkio pakilimo žyma, o tai susiję būtent su artėjančiomis pirmenybėmis.
Tiesa, netgi Rusijos statistikos tarnyba tokių kalbų patvirtinti niekaip negali.
Mat per pastaruosius penkerius metus valstybės BVP augo tiktai 2013-aisiais (1,8 proc.), 2014 m. (0,7 proc.) ir pernai (1,5 proc.). Užtat 2015 metais nuosmukis siekė 2,7 proc., 2016-aisiais – 0,2 proc.
Tad apie jokį nuoseklų augimą kalbos negali būti. Tiesa, šiemet centrinis bankas prognozuoja, kad ekonomika pasistiebs 1,5–2 proc., o tai jau nėra taip prastai.
Apskaičiavo būsimą naudą
A.Dvorkovičiaus teigimu, Rusija iš futbolo čempionato uždirbs 867 milijardus rublių (11,45 mlrd. eurų). Tvirtinama, jog tokia suma apskaičiuota pagal tarptautinius metodus, taikytus 2006 metų pasaulio futbolo pirmenybėse Vokietijoje ir 2012-ųjų vasaros olimpinėse žaidynėse Londone.
Tyrimui buvo pasitelkta pasaulinė verslo konsultavimo kompanija „McKinsey“.
Tiesa, organizatoriai apsidraudė, kad tikrosios pajamos paaiškės tik pasibaigus čempionatui.
Užtat bent išankstinės išlaidos jau žinomos – jos siekia 683 mlrd. rublių (per 9 mlrd. eurų). Ir tai bus brangiausias toks renginys pasaulio istorijoje.
Mat 2002 m. Japonija ir Pietų Korėja išleido 8,1 mlrd. dolerių (dabartiniu kursu – 6,58 mlrd. eurų), Vokietija 2006 metais – 7,7 mlrd. dolerių (6,25 mlrd. eurų). Pietų Afrikos Respublika 2010 m. nuleido išlaidų kartelę iki 6 mlrd. dolerių (4,87 mlrd. eurų). O Brazilijai 2014 metų pirmenybės kainavo apie 11 mlrd. dolerių (8,936 mlrd. eurų).
Rekonstravo 20 stočių
Milžiniškas išlaidas vicepremjeras A.Dvorkovičius vadino investicijomis, kurios teigiamai paveiks eilinių Rusijos žmonių gyvenimą.
Kai kas tikrai pajus naudą. Juk specialiai dėl futbolo aistruolių Rusijoje rekonstruotos dvi dešimtys geležinkelio stočių, nutiesta ir naujų kelių, nors ir neįspūdingai – 178 kilometrai.
„Scanpix“ nuotr.
Miestuose, kuriuose vyks rungtynės, smarkiai išaugo oro uostų pralaidumas.
Nuo visos pasirengimui skirtos sumos sporto objektams atiteko 39 proc., transportui ir kitai infrastruktūrai – 44 proc., likusieji 17 proc. – operacinėms išlaidoms.
Tikinama, kad būtent dėl artėjančių pirmenybių kai kurių regionų ekonomika per pastaruosius 5 metus išaugo stulbinamai: Kaliningrado srities – 20 proc., Mordovijos – 16 proc.
Laukia aistruolių antplūdžio
Tikimasi, kad į turnyrą atvyks apie 570 tūkst. aistruolių, ir tai konservatyvios prognozės.
Krasnodaro krašte čempionato metu laukiama apie 130 tūkst. užsieniečių – paprastai tiek jų šį regioną aplanko per visus metus.
Anot rengėjų, laukiama, kad užsienio sirgaliai paliks Rusijoje per 120 mlrd. rublių (1,58 mlrd. eurų). Toli gražu ne vien už bilietus – didesnes pajamas planuoja viešbučių ir barų savininkai, prekybininkai, suvenyrų pardavėjai.
Vyriausybės nuomone, čempionato naudą Rusija jus artimiausius 5 metus – su juo susijusios papildomos pajamos sieks 150–210 milijardų rublių (1,98–2,77 mlrd. eurų).
Prisimena ir Sočio patirtį
Svajojama, kad užsieniečiai daugiau sužinos apie Rusijos miestus ir regionus, todėl pradės į juos plūsti. „Manau, turizmas turėtų augti dviženkliais skaičiais – gal po dvylika, o gal ir po dvidešimt procentų per metus“, – šviesią ateitį piešė A.Dvorkovičius.
Atitinkamai jau įrengtai infrastruktūrai prižiūrėti reikės apie 160–240 tūkstančių darbo vietų, o tai visų lygių biudžetų pajamas kasmet turėtų padidinti iki 38 mlrd. rublių (0,5 mlrd. eurų).
Susiję straipsniai
Tik ar taip nutiks? Juk didelių sporto švenčių rengėjų patirtis rodo, kad stadionų ar kitų joms skirtų objektų likimas ir nauda priklauso nuo to, kaip jie naudojami vėliau. Pasiseka toli gražu ne visiems.
O Rusijai pavyzdžių toli ieškoti nereikia – visa Sočio žiemos olimpiadai pastatyta infrastruktūra, kuriai buvo mestos stulbinamos sumos, dabar naudojama vos puse pajėgumo.
Ar nenutiks taip ir pasibaigus šių metų futbolo čempionatui?