Lazdijų rajono Kapčiamiesčio miestelio centre penktadieniais įsikuria turgelis. Nedidelis, nes jame – vien dėvėti drabužiai ir avalynė. Tada čia suplūsta vietiniai ir pravažiuojantys.
Kaip pasakojo čia prekiaujantis Svajūnas iš greta esančių Veisiejų, vasarą pirkėjų daugiau, mat drabužį, kurio pritrūko, įsigyti ar šiaip atnaujinti garderobą užsimano poilsiautojai, besimėgaujantys šalia tekančių upių malonumais.
Atstoja drabužių parduotuvę
Pasirinkimas Kapčiamiesčio turgelyje – kaip parduotuvėje: suknelės, kelnės, striukės, sportiniai drabužiai, avalynė.
Štai sportinės kelnės atsieina 10 eurų, bluzonas su užsienietiškais užrašais – 5 eurai, neperšlampantis lietpaltis – irgi penki. Yra suknelių po 8–12 eurų.
Tačiau pardavėjas pasakojo, kad vis dėlto pastaraisiais metais pirkėjų sumažėjo, mat gyvenimas Lietuvoje sunkus, visiems stinga pinigų.
Svajūnas anksčiau prekiavo Merkinėje Varėnos rajone, ten sulaukdavo ir vilniečių.
Atveda kitokie poreikiai
Dituvos blusų turgaus Klaipėdos rajone, kuris garsėja ne tik visoje Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Latvijoje, direktorius Vidmantas Viederis taip pat neslėpė, kad emigracija prieš kelerius metus apkarpė tiek pirkėjų, tiek pardavėjų gretas.
Šiame turguje, besidriekiančiame didžiuliame plote, dėvėtų drabužių pasiūla milžiniška.
Pasak V.Viederio, pastaraisiais metais keičiasi pirkėjų požiūris – labiau nei siekis sutaupyti atgena noras tarp galybės daiktų išsirinkti išskirtinį – tokį, kokio nerasi parduotuvėse.
Kita vertus, anksčiau žmonės nebūdavo linkę prisipažinti apsiperkantys dėvėtų drabužių parduotuvėse ar turgeliuose, o dabar to gėda niekas nebelaiko.
„Kokia čia gėda, kai įsigijai originalų drabužį arba antikvarinį daiktą?“ – kalbėjo turgaus vadovas.
Iš kinų pirkti pigiau
Tinklas „Pasaulio drabužiai“ taip pat prekiauja dėvėtais apdarais. Lietuvoje yra šešiolika šio tinklo parduotuvių, nors vos prieš kelerius metus jų buvo devyniolika.
Tinklo vadovas Albertas Palskys netiki oficialia statistika – anot jo, prekyba dėvėtais drabužiais traukiasi, didėja tiktai naujų, kurie užsiliko neparduoti, paklausa.
„Tokių kolekcijų turime ne visus dydžius, ne visų spalvų drabužius, bet jų kaina patraukli, tad ir perka žmonės daug“, – aiškino verslininkas.
A.Palskys sakė, kad dėvėtų drabužių sektoriaus prekybą apkarpė euras. Jį įvedus pakilo maisto ir kitų pirmojo būtinumo prekių kaina, todėl drabužiams išleidžiama mažiau. O jeigu kieno nors finansinė padėtis ir pagerėjo, tas mieliau pinigus skiria kelionėms.
Kita vertus, tokioms parduotuvėms pastaruoju metu atsirado ir konkurentų.
Kad ir galimybė apsipirkti internete užsienyje ir parsisiųsti pirkinius iš Lietuvoje itin populiarios Kinijos interneto prekyvietės „Aliexpress“.
„Būna, žmonės mūsų parduotuvėse klausia: o kodėl čia tokia kaina, jei „Aliexpress“ pigiau? Ir perka ten, ir siunčiasi“, – sakė verslininkas.
Per Lietuvą – į Rusiją ar Pakistaną
Prekybos naudotais daiktais rodikliai stiebiasi aukštyn. Kaip rodo statistika, 2008-aisiais naudotų daiktų, tarp kurių ir dėvėti drabužiai, mažmeninės prekybos apyvarta siekė 42,4 mln. eurų, po metų šis rodiklis buvo jau 26 proc. mažesnis.
Lūžio metai buvo 2015-ieji – tuomet apyvarta siekė 40,7 mln. eurų ir buvo 12 proc. didesnė nei 2014-aisiais.
Pernai naudotų daiktų parduota beveik už 47 mln. eurų. Pusė šios sumos suplota už dėvėtus drabužius.
Labai daug dėvėtų drabužių per Lietuvą iš Vakarų Europos iškeliauja ir toliau į užsienį. Jie išrūšiuojami mūsų šalyje, čia prekybininkai superka tai, kas tinkama mums, o kas lieka, išvežama į Rusiją, Pakistaną ar Afrikos šalis.
