Kaip skaičiavo Seimo narys Mykolas Majauskas, jie galėtų didėti apie 400 eurų.
Komiteto klausymų pradžioje finansų ministras Vilius Šapoka dar kartą pristatė, kokie pokyčiai mokestinėje reformoje planuojami. Po pristatymo ministras sulaukė klausimų iš komiteto narių.
Andrius Palionis iškėlė klausimą, kaip gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakitimai paveiks savivaldybių biudžetus, nes bus netenkama ir į biudžetus nebesurenkama didelių sumų. V.Šapoka atsakydamas patvirtino, kad neigiamo poveikio dėl GPM keitimosi savivaldybių biudžetams nebus.
Iškilus klausimui dėl pernelyg didelio darbo santykių apmokestinimo jėgos mažinimo, buvo sulaukta palyginimų ir tarp Lietuvos ir Švedijos.
„Jeigu mes norime gyventi kaip Švedijoje, kur dideli mokesčiai, reikėtų žiūrėti į jų istoriją. Jie tapo turtingi ne dėl to, kad yra dideli mokesčiai, o dėl to, kad mokesčiai buvo maži, kada jie stabdė emigracijos bangą“, – kalbėjo V.Šapoka. Tiesa, Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad pas švedus reformos buvo pradėtos įgyvendinti dar prieš 150 metų.
Panašu, kad ant didelės Lietuvos žaizdos savo pasisakymu užlipo ir Mykolas Majauskas, pabrėždamas, kad vietoj visuotinio NPD didinimo būtų galima kelti atlyginimus medikams bei pedagogams.
„Didiname NPD, o tai kainuoja reikšmingas sumas, bet neaišku, kokią tiksliai problemą sprendžiame. Jei jūs pasirenkate mažinti darbo santykių apmokestinimą, tai tada pasidaro aiškiau, kad jūs visus prioritetus susidėliojęs sakote, jog nėra svarbūs nei gydytojų, nei pedagaogų atlyginimai.
Kitais metais kiekvienam mokytojui padidintumėte atlyginimą 400 eurų, medikams atlyginimas padidėtų taip pat 300-400 eurų. Mažinant NPD medikui atlyginimas didėtų tik 50 eurų, bet tai nieko nesprendžia“, – opią problemą iškėlė M.Majauskas.
V.Šapoka čia buvo griežtas: „Pasakysiu, kad jūs, kaip priklausantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, jūsų bandymas priešinti visuomenę su gydytojais ir mokytojais neatitinka krikščioniškų vertybių.
Visiems akivaizdu, kad žmonėms mokestinė našta yra per didelė. Nebeturime dirbančiųjų“, – kalbėjo V.Šapoka ir sakė, kad tikslas – parsivilioti žmones namo iš užsienio visiems mažinant darbo santykių apmokestinimą.
Kokie pokyčiai planuojami?
Mokesčių reforma Vienas svarbiausių pokyčių – planuojami sujungti darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai „Sodrai“.
Tai iš esmės pakeistų lietuvių algalapių vaizdą, nes „ant popieriaus“ atlyginimas didėtų maždaug trečdaliu, apie 28 proc. Tiesa, didėtų ne tik suma, kuri prisidėtų dėl darbdavio mokesčių dalies, lietuviai galėtų džiaugtis ir kiek didesniais į rankas gaunamais atlyginimais, nes po sujungimo darbo vietos apmokestinimas mažinant „Sodros“ tarifą mažėtų 2 proc.
Suprantama, kad pasikeitus sumai, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai, turėtų keistis ir kiti tarifai. Planuojama, kad bus didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD, turėtų augti iki 2,5 VDU, maždaug iki 2100 eurų.
Perskaičiavus pagal naująją mokesčių sujungimo tvarką NPD kitąmet siektų 280 eurų. Tikimasi, kad bendrai dėl reformų VDU augs apie 50 eurų, o pokyčius pajusti turėtų apie 1 mln. dirbančiųjų. Pasak Vyriausybės, gaunančiųjų VDU mokesčių našta per trejus metus turėtų sumažėti 5,1 proc. Iš viso, sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, nuo atlyginimo būtų nuskaičiuojamas 21 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 18,5 proc. socialinio draudimo įmokos, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“.
Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento. Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį (GPM), jei socialinio draudimo įmokos bus sujungtos, GPM tarifas nuo 15 proc. didėtų iki 21 proc. Jeigu tokie pakeitimai įsigaliotų, gyventojai deklaruodami pajamas galėtų susigrąžinti didesnę dalį sumokėtų mokesčių.
Tiesa, 15 proc. GPM tarifas liktų galioti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio nedarbo išmokoms, taip pat kitoms gyventojo pajamoms.
