Sukčiai mausto lenkus: nukentėjo tūkstančiai žmonių

Specialiai iš Varšuvos (Lenkija)
Lenkijos policija susekė sukčių gaują, įkūrusią mažiausiai 17 fiktyvių interneto prekybos parduotuvių. Jos siūlydavo pigesnės buitinės bei elektronikos technikos, bet susirinkdavo pinigus ir būdavo uždaromos.
Kol kas apgautais pripažinti 2,7 tūkst. žmonių, nors kasdien nukentėjusiųjų daugėja.
Daugiau nuotraukų (1)
Kol kas apgautais pripažinti 2,7 tūkst. žmonių, nors kasdien nukentėjusiųjų daugėja. Spėjama, jog klientų nuostoliai gali siekti keliolika milijonų zlotų, o gauja galbūt buvo įkūrusi dar daugiau fiktyvių parduotuvių.
Aferistus demaskuoti nebuvo lengva, mat jų įkurtos parduotuvės veikdavo vos kelis mėnesius ar tik kelias savaites. Be to, sukčiai naudodavo įvairias gudrybes, kad kompanija atrodytų ilgai ir solidžiai veikianti.
Kalba apie didelius nuostolius
Policija sulaikė keturis 22–23 metų jaunuolius, tačiau spėja, kad jie nėra tikrieji schemos kūrėjai, o su ja yra susiję gerokai daugiau žmonių. Interneto apsaugos įmonės „Wheel Systems“ vadovas Michalas Jarskis teigė, jog šis atvejis yra tik suktybių Lenkijoje ledkalnio viršūnėlė.
Tyrimai rodo, kad net septyni procentai lenkų, užsisakę prekių interneto parduotuvėse, jų nesulaukia ir praranda pinigus.
Manoma, kad kas mėnesį šalyje įsteigiama po kelis šimtus fiktyvių parduotuvių, apgautų klientų skaičius siekia dešimtis tūkstančių, o jų bendri nuostoliai per metus viršija šimtą milijonų zlotų (22,9 mln. eurų).
Išsilaikys tik mažuma
Praėjusių metų pabaigoje šalyje oficialiai veikė 29 135 interneto parduotuvės, jų bendra metinė apyvarta siekė apie 40 mlrd. zlotų (9,15 mlrd. eurų).
Vien pernai atsirado 8333 naujos parduotuvės, iš jų apie dešimtadalį, kaip spėjama, buvo skirtos apgaulėms.
Ekspertai prognozuoja, jog per dešimt ateinančių metų bus uždaryta 80 procentų internetinių parduotuvių ir išliks tik didžiausios bei patikimiausios. Šiuo metu beveik trys tūkstančiai parduotuvių dirba nuostolingai, jų bendros skolos bankams bei klientams viršija 106 mln. zlotų (24,24 mln. eurų).
M.Jarskio teigimu, apgaules sumažinti padėtų interneto policijos įkūrimas bei didesnis pirkėjų atsargumas. Klientai turėtų sunerimti, jei parduotuvė reikalauja už pirkinius apmokėti vien pinigine perlaida ir nesuteikia galimybės mokėti kredito kortele arba pristačius prekę.
Patariama sunerimti ir tuo atveju, jei siūloma įsigyti prekes gerokai pigiau nei konkurentų parduotuvėse, o nemenkas nuolaidas daro ką tik įsteigta įmonė.
Mėgsta vilkinti laiką
Įtarimų kelti turėtų ir išankstinis parduotuvės perspėjimas, jog dėl užsakymų gausos prekių pristatymas užtruks kelias savaites ar net mėnesį. Aferistams toks laikas yra būtinas, kad galėtų ilgiau veikti iki pirmųjų pranešimų apie sukčiavimą.
Pastaruoju metu sukčiai klientus įprato apgaudinėti įkurdami kontaktinę telefono liniją, per kurią pirkėjus ramina, esą prekės atkeliaus vėliau, arba siūlo grąžinti pinigus dėl pavėlavusio pristatymo.
Tačiau paprastai pirkėjams vietoj, tarkime, 500 zlotų (114 eurų) persiunčia dešimtadalį šios sumos, o paskui atsiprašo ir likusius pinigus žada grąžinti vėliau.
Tai apgavikams leidžia nekliudomiems veikti mėnesį ar du, po to svetainė uždaroma.
Parduotuvės sąskaita banke lieka tuščia ir įprastai paaiškėja, kad įmonės savininkas yra koks nors benamis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.